Naktims vis greičiau temstant, Europos laukia žiema, kuri gali tapti permaininga arba lemtinga. Nuo to priklausys ne tik ES dujų atsargos, bet ir jos politinis apsisprendimas toliau remti Ukrainą kovoje su Rusija.
Per pastaruosius metus Vladimiras Putinas įrodė, kad grasindamas ir mažindamas energijos tiekimą sugeba sukelti chaosą Europos energijos kainose – skatindamas staigų perėjimą prie naujų tiekėjų, smarkiai pakenkdamas energijos reikalaujančiai pramonei ir priversdamas vyriausybes imtis brangiai kainuojančių valstybės intervencijų, kad padėtų vartotojams ir įmonėms apmokėti sąskaitas už energiją.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis Rusijos prezidento galios diktuoti kainas sumenko, nes rinkos neatsižvelgė į Kremliaus pareiškimus.
Žinoma, tai dar gali pasikeisti, kai temperatūra pradės kristi. Kaip vyks kitas Maskvos energetinio karo etapas, labai priklauso nuo to, ko joks politikas negali kontroliuoti – nuo orų.
Dėl galimos labai šaltos žiemos europiečiams gali tekti kęsti elektros energijos tiekimo nutraukimo ir gamyklų uždarymo sunkumus, kas gali nulemti išaugusius politinius neramumus ir atsigręžti į Europos paramos Ukrainai kainą. Analitikai prognozuoja, kad švelni žiema padėtų Europai geriau atsilaikyti, o ES vadovai galėtų džiūgauti, kad susidūrę su galingu V.Putino dujų ginklu, jį įveikė.
Galima teigti, kad labai retai kada tiek daug kas priklauso nuo orų prognozės.
Kol kas dar per anksti tiksliai numatyti, kokios temperatūros galima tikėtis, ar kiek kritulių ir vėjo bus sulaukta. Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos direktorius Carlo Buontempo teigė, kad energijos rinkos istoriškai daug dėmesio skiria lapkričio mėn. skelbiamai žiemos prognozei.
„Iki to laiko, galima sakyti, jau būna suveikę dauguma didelio masto veiksnių, darančių įtaką temperatūrai. Šiuo metu dar šiek tiek per anksti kalbėti“, – sakė jis, nors šiuo metu lapkričio mėnesio šaltis numatomas didesnis ir „labiau tikėtinas nei įprastai“.
Ar V.Putinas išmetė visus savo kozirius?
Kol kas ES politikai atsargiai tiki, kad pasirengimo žiemai pakaks, jog būtų išvengta košmariško scenarijaus – elektros energijos tiekimo nutraukimo. ES dujų saugyklos jau dabar yra užpildytos 86 proc., t. y. gerokai daugiau nei anksčiau planuota 80 proc. riba. Vienas ES diplomatas prognozavo, kad net jei V.Putinas nutrauktų likusius 9 proc. iš Rusijos eksportuojamų ES dujų (pernai jų buvo 40 proc.), blokas vis tiek išvengtų elektros energijos tiekimo sutrikimų.
Tuo tarpu dujų kaina stabilizuojasi, kol vyriausybės ir Europos Komisija rengia priemones, kuriomis siekiama mažinti paklausą ir net normuoti energijos vartojimą. Neseniai „Goldman Sachs“ teigė, kad tikisi, jog per pirmuosius tris 2023 m. mėnesius kainos nukris žemiau 100 eurų už megavatvalandę, t. y. gerokai mažiau nei rugpjūtį, kai buvo pasiekta rekordinė 346 eurų riba.
Vadovai gali pasidžiaugti, kad V.Putino galimybės didinti dujų ir elektros kainas gali būti pasiekusios ribą. Galima sakyti, kad tai nutiko jau pirmąją rugsėjo savaitę, kuomet „Gazprom“ paskelbė apie tai, kad iš esmės neribotam laikui nutraukiamas dujotiekio „Nord Stream“ tiesimas. Dujų kainos pakilo tik trumpam ir netrukus nusistovėjo, todėl vienas analitikas pareiškė, kad rusai „jau iššaudė savo dujų ginklo kozirį“.
„Padėtis tebėra labai bloga, tačiau ji neblogėja ir jau pradeda gerėti“, – sakė Tarptautinio strateginių studijų instituto analitinio centro vyresnysis patarėjas Europai Francois Heisbourg.
Panašiai ir viena naujesnių V.Putino eskalacijų – praėjusią savaitę paskelbta dalinė nacionalinė mobilizacija – beveik nepajudino dujų kainos, kuri išliko mažesnė nei 200 eurų už MWh.
Ekonomistas bei buvęs Europos laisvosios prekybos asociacijos ir Norvegijos vyriausybės patarėjas Aslakas Bergas teigė, kad Rusijos išpuolis prieš Europos dujų tiekimą padarė didelę ekonominę žalą. Tačiau, „tai yra toks dalykas, kurį galima padaryti tik vieną kartą“ – pridūrė A.Bergas.
„Dabar tai sukelia skausmą, tačiau laikui bėgant poveikis mažėja. Ekonomika prisitaiko, jūs randate kitų dujų, energijos šaltinių, mažinate vartojimą“, – kalbėjo jis.
Šalti ir švelnūs scenarijai
Tačiau oras vis tiek gali turėti įtakos. Energetikos konsultacijų bendrovės „Wood Mackenzie“ analizė numato, kad jei ši žiema atitiks penkerių metų vidurkį, Europa galės išgyventi su vos daugiau nei ketvirtadaliu likusių dujų saugyklų pajėgumų. Jei Rusija žengtų dar toliau ir nutrauktų visą dujų tiekimą, ES žiemos pabaigoje dujų saugyklose liktų apie 15 proc. dujų.
„Galbūt didžiausia rizika yra ekstremali situacija“, – sakė „Wood Mackenzie“ dujų rinkų analitikė Kateryna Filippenko.
Jei Rusija ir toliau mažins tiekimą, o ši žiema bus šalta kaip niekad per 20 metų bei jei orai bus panašūs į 2010–2011 m., kai Jungtinėje Karalystėje gruodis buvo šalčiausias per 100 metų, temperatūra visoje Šiaurės Europoje buvo žemesnė už vidutinę, dujų kainos „neišvengiamai kils“, todėl ES turės viršyti savo tikslą ir 15 proc. sumažinti dujų paklausą, sakė K.Filippenko.
Tai būtų didelis iššūkis šalims, kurios ir taip nerimauja dėl dujų normavimo poveikio. Tikėtina, kad namų ūkių vartotojai būtų apsaugoti, tačiau daug energijos naudojančios pramonės šakos baiminasi galimų nuolatinių darbo nutraukimų. Didžiausias pavojus kiltų metalo ir cemento gamybai, trąšų ir chemijos sektoriams.
Analitikai prognozuoja, kad 2023 m. ES bus daug sunkiau papildyti dujų saugyklas nei 2022 m., todėl kainos greičiausiai vėl kils. Remiantis „Goldman Sachs“ vertinimu, taip yra todėl, kad, skirtingai nei šiais metais, Europa priartės prie beveik nulinio rusiškų dujų panaudojimo taško.
Tai reiškia, kad net jei Europa šią žiemą išgyvens be nuostolių, kitoje pusėje jos gali laukti dar vieni energetinio nerimo metai.
Tai, kaip greitai 2023 m. ES sugebės grįžti prie saugaus dujų saugojimo lygio, iš dalies priklausys nuo to, kiek dujų liks po žiemos.
O tai, kaip ir daugelis kitų dalykų šiuo metu, priklauso nuo orų.
Parengta pagal „Politico“ inf.
