Analitikų teigimu, šiuo žingsniu, apie kurį paskelbta antradienį, faktiškai įteisinama princo Mohammedo, kuris jau kelerius metus yra de facto karalystės valdovas, valdžia.
Remiantis karaliaus Salmano dekretu, kurį paskelbė oficialioji Saudo Arabijos spaudos agentūra SPA, kai kurių svarbių ministerijų, įskaitant Vidaus reikalų, Užsienio reikalų ir Energetikos ministerijas, vadovai liko savo postuose.
Princas Mohammedas, kuriam praėjusį mėnesį sukako 37 metai, nuo 2017-ųjų yra pirmas eilėje į karaliaus sostą.
Saudo Arabija daugelį metų stengiasi slopinti gandus dėl 86 metų karaliaus, kuris didžiausią pasaulyje naftos eksportuotoją valdo nuo 2015-ųjų, sveikatos.
2017 metais karalystė paneigė pranešimus, kad karalius planuoja perleisti sostą savo sūnui princui Mohammedui.
Pasak valstybinės žiniasklaidos, šiais metais karalius Salmanas du kartus buvo hospitalizuotas. Vėliausią kartą taip nutiko gegužės mėnesį, kai jam buvo atliekami tyrimai, įskaitant kolonoskopiją.
Kardinalūs pokyčiai
2015 metais princas Mohammedas tapo gynybos ministru ir tai buvo svarbus žingsnis konsoliduojant valdžią.
Eidamas šias pareigas, jis prižiūrėjo Saudo Arabijos karinę veiklą Jemene, kur karalystė vadovauja koalicijai, remiančiai tarptautiniu mastu pripažintą vyriausybę, kovojančią su Irano remiamais husių sukilėliais.
Jis taip pat tapo plataus masto reformų programos „Vizija 2030“ viešuoju veidu.
Be kita ko, moterims buvo suteikta teisė vairuoti, atidaryta kino teatrų, atsiverta užsienio turistams, apribota religinės policijos veikla, priimta popmuzikos žvaigždžių, surengta sporto renginių.
Tačiau princas Mohammedas taip pat įkalino kritikų, o 2017 metais vykdydamas elito antikorupcinį „valymą“ Rijado viešbutyje „Ritz-Carlton“ laikė maždaug 200 princų ir verslininkų, kuriems buvo grasinama.
Visame pasaulyje princas Mohammedas liūdnai pagarsėjo dėl 2018 metais įvykdyto Saudo Arabijos žurnalisto disidento Jamalo Khashoggi nužudymo karalystės konsulate Stambule.
Praėjusiais metais JAV prezidentas Joe Bidenas išslaptino žvalgybos ataskaitą, kurioje teigiama, kad princas Mohammedas davė leidimą operacijai prieš J. Khashoggi. Saudo Arabijos valdžios institucijos tai neigia.
Tačiau energijos kainų šuolis, kurį sukėlė Rusijos įsiveržimas į Ukrainą, paskatino daugelį Vakarų šalių vadovų nuvykti į Saudo Arabiją ir prašyti padidinti naftos gavybą. Tarp karalystėje apsilankiusių lyderių yra dabar jau buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir pats J. Bidenas, atsisakęs ankstesnio pažado paversti Saudo Arabijos vadovybę „pariju“.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas Saudo Arabijoje apsilankė praėjusį savaitgalį.
