„Šiuo metu turime informacijos apie 105 mūsų karių žūtį“, – parlamentui sakė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.
Azerbaidžanas savo ruožtu trečiadienį pareiškė, kad gali grąžinti Jerevanui 100 per kautynes žuvusių armėnų karių kūnus.
„Azerbaidžanas ragina nutraukti ugnį ir yra pasirengęs vienašališkai perduoti Armėnijai 100 armėnų karių kūnus“, – sakoma Azerbaidžano valstybinės karo belaisvių komisijos pareiškime.
Vėliausi susirėmimai yra didžiausi nuo 2020 metų karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono. Smurto protrūkis pakurstė nerimą, kad gali žlugti Armėnijos ir Azerbaidžano taikos procesui.
Abi šalys dėl minėto regiono kariavo du kartus – 2020 metais ir praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje.
Užpernai šešias savaites savaites trukęs karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių, baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu.
Pagal susitarimą Armėnija atidavė Azerbaidžanui nemažai jos ne vieną dešimtmetį kontroliuotų teritorijų, o Rusija dislokavo maždaug 2 tūkst. taikdarių paliauboms prižiūrėti.
Kalnų Karabachas yra etninių armėnų kontroliuojamas Azerbaidžano regionas, atsikratęs Baku kontrolės praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje suirus Sovietų Sąjungai.
Baku po susirėmimų okupavo 10 kv. km Armėnijos teritorijos, teigia Jerevanas
Armėnija trečiadienį pareiškė, kad Azerbaidžano pajėgos užėmė 10 kvadratinių kilometrų jos teritorijos po to, kai tarp šių istorinių varžovių kilo didžiausi per daugelį metų susirėmimai, per kuriuos žuvo dešimtys žmonių.
„Praėjusių metų gegužę priešas užėmė 40 kvadratinių kilometrų Armėnijos žemės, o dabar užėmė dar 10 kvadratinių kilometrų“, – įstatymų leidėjams sakė ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas, reikalaudamas, kad Azerbaidžano pajėgos „paliktų mūsų teritorijas“.
