Rusijos karas Ukrainoje paskatino Estiją vėl naudoti itin taršius skalūnus, kadangi šalis susiduria su sparčiai augančiomis energijos kainomis ir poreikiu pakeisti energijos importą iš Maskvos.
Estija yra vienintelė šalis pasaulyje, kurioje skalūnai istoriškai tiekė didžiąją dalį energijos – 2018 m. jie sudarė 73 proc. energijos tiekimo. Tačiau deginant skalūnus, kurių anglies dioksido intensyvumas yra didesnis nei anglies, 2020 m. Estija užėmė antrą vietą ES pagal vienam gyventojui tenkantį anglies dioksido kiekį.
Naftingas uolienas galima išgauti ir deginti elektrai ar šildymui kaip anglis, perdirbti į skystąjį kurą arba naudoti chemijos gamyboje.
Pernai atėjusi į valdžią ministrė pirmininkė Kaja Kallas, karštai žygiuodama ES „Žaliojo susitarimo“ pėdomis, įsipareigojo iki 2035 m. nutraukti skalūnų naudojimą elektros energijos gamybai, o iki 2040 m. nustoti naudoti šį kietąjį iškastinį kurą visame energetikos sektoriuje.
Šalis sparčiai darė pažangą – valstybinės įmonės „Eesti Energia“ išgaunamų skalūnų suvartojimas sumažėjo nuo 16,6 mln. tonų 2016 m. iki 7,9 mln. tonų pernai.
Tačiau tada prasidėjo karas Ukrainoje ir vyriausybės priėmė sprendimą šią žiemą naudoti skalūnus elektrai gaminti ir namų šildymui, užuot importavus rusiškas dujas ir elektros energiją.
„Išskirtinėmis aplinkybėmis turi būti taikomos išskirtinės priemonės. Laimei, turime alternatyvų kurą“, – praėjusį mėnesį sakė ekonomikos ministrė Riina Sikkut.
Vyriausybė tvirtina, kad ji vis tiek pasieks savo klimato tikslus, tačiau pramonės atstovai sveikina bet kokią skalūnams suteiktą atokvėpio galimybę.
„Ši situacija rodo, kad Estijai reikia turėti savo skalūnų elektrines – ir manau, kad šis [argumentas] bus taikomas ilgą laiką“, – sakė „Narva Energia“ profesinės sąjungos, atstovaujančios šiaurės rytų Ida-Virumaa regiono skalūnų darbininkams, pirmininkas Andrejus Zaicevas.
Bendrovės „Eesti Energia“ generalinis direktorius Hando Sutteris teigė, kad jo bendrovė yra pasirengusi padidinti gavybą iki 10 mln. tonų.
„Ši energetinio naivumo era baigėsi, – sakė jis. – Šiandien Europoje labai aiškiai suprantame, kad negalime tiek daug pasikliauti... ne itin draugiškais kaimynais“.
Pasak jo, bendrovė turėjo „padidinti“ gavybą dabartinėse kasyklose, o maždaug po penkerių metų „Eesti Energia“ taip pat atidarys naują kasyklą, priklausomai nuo to, kaip greitai išseks dabartinės skalūnų atsargos.
„Tikimės, kad šis karas labai greitai baigsis“, – sakė jis ir pridūrė, kad kol kas bendrovė dabartinius poreikius vertina kaip „trumpalaikę krizę“.
Jis tvirtino, kad „neatsisakys“ savo tikslo iki 2030 m. nustoti gaminti elektros energiją iš skalūnų ir kad bendrovė per ateinančius penkerius metus investuos 2,5 mlrd. eurų, kad keturis kartus padidintų savo atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumus.
Tačiau H.Sutteris pripažino, kad „yra tikimybė“, jog bendrovės ilgalaikė strategija gali pasikeisti, jei karas Ukrainoje užsitęs.
Susirūpinimas dėl klimato
Šalyje atgimstanti skalūnų gavyba taip pat kelia nerimą vietos klimato kampanijos aktyvistams.
„Tai labai atsilikęs žingsnis“, – sakė Estijos nevyriausybinės organizacijos „Estijos žaliųjų judėjimas“ klimato ekspertas Madis Vasseris, pridūręs, kad dėl to šalies pažanga mažinant išmetamųjų teršalų kiekį gali būti grįžti penkeriais metais atgal.
Aktyvistas teigė, kad dabartinė energetikos krizė iš tiesų yra „bloga padėtis“, tačiau „nevyriausybiniam sektoriui tai atrodo kaip dar viena priežastis... tęsti status quo“.
Vis dėlto persvarstymas yra gera žinia kasėjams Ida-Virumaa vietovėje, istorinėje Estijos skalūnų žemėje, esančioje palei sieną su Rusija. Nuo karo pradžios „Eesti Energia“ šiame sektoriuje pasamdė 500 naujų darbuotojų.
„Žinoma, vietiniai Ida-Virumaa gyventojai taip pat nori ekologiškesnės aplinkos ir t. t., tačiau jie taip pat nori kažkur valgyti ir gyventi“, – aiškino Energetikos darbuotojų profesinės sąjungos, atstovaujančios daugiau kaip 1 200 šio sektoriaus darbuotojų, pirmininkas Sanderis Vaikma.
Tai didelis pokytis, palyginti su pastaraisiais metais, kai anglies dioksido išmetimo mažinimo politika privertė mažinti darbuotojų skaičių. Nacionalinėje pramonės šakoje, kurioje veikia penkios kasyklos, iš kurių dvi priklauso „Eesti Energia“ patronuojamajai įmonei „Enefit Power“, darbuotojų skaičius sumažėjo nuo maždaug 6 500 žmonių 2019 m. iki maždaug 4 800 žmonių 2020 m. pabaigoje.
Darbo vietų mažinimas buvo atliktas siekiant „įgyvendinti vyriausybės nustatytus klimato tikslus“, sakė „Enefit“ valdybos pirmininkas Andresas Vainola ir pridūrė, kad bendrovė kartu su valstybe išleido „milijonus“, kad atleistiems darbuotojams šešis mėnesius, kol jie ieškos naujo darbo, mokėtų bent trečdalį atlyginimo.
Dėl to nukentėjo miestas Kohtla-Jarvė, kadaise dėl gausių skalūnų išteklių buvęs sovietų pramonės centru.
I pasaulinio karo metais čia buvo pradėta gavyba plačiu mastu, tačiau būtent sovietų okupacijos metais kasybos pajėgumai mieste išaugo. Piką miestas pasiekė aštuntajame dešimtmetyje, kai jame gyveno 90 000 gyventojų, daugelis jų dirbti kasyklose atvyko iš visos Sovietų Sąjungos. Per metus buvo išgaunama daugiau kaip 30 mln. tonų kietojo iškastinio kuro.
Tačiau pastaraisiais metais gyventojų skaičius ekonomiškai nusmukusiame Idos-Virumaa rajone, kur nedarbas daugiau nei dvigubai viršija šalies vidurkį, sumažėjo dviem trečdaliais.
„Tai buvo labai apleistas rajonas... Estijos elitas jį laiko kažkuo svetimu, – sakė Talino universiteto antropologijos profesorė Eeva Kesküla.
72 metų Janas, pensininkas iš Kohtla-Jarvės, pastebėjo, kokį poveikį padarė skalūnams mažėjanti naftos gavyba.
„Žinoma, tai liūdna... dabar čia mažai žmonių, – sakė jis. – Jauni žmonės išvyko per sieną dirbti.“
Profsąjungos vadovo A.Zaicevo nuomone, pasikeitusi politika „yra palanki situacija“ sektoriui.
Pasak jo, dabartinė ES energetinio saugumo krizė „aiškiai rodo“, kad bloko „staigus perėjimas“ prie anglies dioksido neutralumo iki 2050 m. „greičiausiai neįmanomas“.
„Elektros energijos reikia, – sakė jis, – padėtis tik blogės“.
Parengta pagal „Politico“ inf.
