„Michailas Sergejevičius Gorbačiovas mirė šį vakarą po sunkios ir ilgalaikės ligos“, – agentūrai pranešė Centrinė klinikinė ligoninė.
Naujienų agentūros TASS šaltinis „supažinęs su buvusio SSRS generalinio sekretoriaus artimųjų norais“, pridūrė, kad M.Gorbačiovas bus palaidotas Novodevičiaus kapinėse Maskvoje šalia savo žmonos Raisos, su kuria jiedu buvo susituokę 46 metus. 1999 metais ji mirė nuo leukemijos.
Dar birželio viduryje buvo pranešta, kad M. Gorbačiovas serga sunkia inkstų liga ir jam reikalinga dializė.
EK vadovė M. Gorbačiovą vadina „patikimu ir gerbiamu lyderiu“
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pareiškė užuojautą dėl paskutinio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo mirties, pavadino jį „patikimu ir gerbiamu lyderiu“.
„Jis suvaidino kertinį vaidmenį pabaigiant Šaltąjį karą ir sugriaunant geležinę uždangą. Tai atvėrė kelią laisvai Europai. Šio palikimo mes nepamiršime“, – tviteryje parašė ji.
M. Gorbačiovo laidotuvės vyks Maskvoje šeštadienį
Paskutiniojo Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo, kuris mirė sulaukęs 91 metų, laidotuvės vyks šeštadienį Maskvoje, pranešė Rusijos naujienų agentūros, remdamosi velionio dukra ir jo fondu.
Atsisveikinimo su M. Gorbačiovu ceremonija vyks rugsėjo 3-iąją Maskvos Kolonų salėje. M. Gorbačiovas bus palaidotas prestižinėse Novodevičės kapinėse, sakė jo dukra Irina.
M. Gorbačiovas mirė antradienį po sunkios ligos.
M. Gorbačiovas Sovietų Sąjungos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi dirbo nuo 1985 iki 1991 metų.
Vakaruose jis tikriausiai bus atsimenamas kaip žmogus, prisidėjęs prie santykių tarp SSRS ir JAV atšilimo, jo nuopelnais laikomos ir pradėtos demokratinės reformos.
Tačiau jis nesiėmė ryžtingiau modernizuoti sąstingio apimtos valstybinės ekonomikos ir išlaikė griežtą politinės santvarkos kontrolę, o Lietuvoje bus menamas kaip jėga malšinęs šalies nepriklausomybės siekius.
Užuojautą pareiškė ir V. Putinas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė gilią užuojautą dėl paskutinio Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo mirties, pranešė jo atstovas spaudai.
„Prezidentas Putinas reiškia gilią užuojautą dėl M. Gorbačiovo mirties. Ryte jis išsiųs užuojautos telegramą jo šeimai ir draugams“, – Rusijos naujienų agentūroms trečiadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
M.Gorbačiovas 1985 metais tapo Sovietų Sąjungos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi. Tuo metu tai buvo aukščiausia pozicija šalies politinėje hierarchijoje. 1990 metais jis tapo pirmuoju ir paskutiniuoju šalies vadovu.
Būdamas valdžioje, M. Gorbačiovas pradėjo komunistinės sistemos reformas („perestroika“) ir atvirumą („glasnost“). 1991 metais Sovietų Sąjunga iširo.
Paskutinis filmas apie M.Gorbačiovą
Ištrauka iš 2021 m. interviu su dokumentinių filmų režisieriumi Vitalijumi Manskiu, sukūrusiu filmą apie paskutinį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą.
Buvusios SSRS „perestroikos“ (persitvarkymo), kuri Lietuvai padėjo atversti savo laisvės bylą, architektas M.Gorbačiovas dabar visų pamirštas vienas gyvena didžiuliame valdiškame name Maskvos priemiestyje. Kodėl M.Gorbačiovui buvo užkirstas kelias į žiniasklaidą, ką jis manė apie V.Putiną, skaitykite interviu „M.Gorbačiovas – vienišas ir pakraupęs dėl to, kuo virto Rusija“.
Spėta tik išsiųsti dokumentus
Verta priminti, kad dar šių metų gegužės mėnesį Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministerijai išsiuntė Sausio 13-osios įvykių civilinio ieškinio dokumentus, skirtus buvusiam Sovietų Sąjungos vadovui Michailui Gorbačiovui.
Keturių per Sausio įvykius žuvusiųjų – Vido Maciulevičiaus, Algimanto Petro Kavoliuko, Virginijaus Druskio, Apolinaro Juozo Povilaičio – artimųjų vardu Vilniaus teismui pateiktas civilinis ieškinys dėl M.Gorbačiovo atsakomybės už 1991 metų sausio įvykius.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
Dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Sausio 13-osios byloje nuteisti 67 buvusių sovietų karių ir karininkų. Tarp jų yra ir dabar jau miręs buvęs sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas. Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti. M.Gorbačiovas teisiamas nebuvo, byloje jį nesėkmingai mėginta apklausti kaip liudytoją.
Trumpa Rusijos istorija: ar M.Gorbačiovas savo noru panaikino Sovietų Sąjungą
„Trumpa Rusijos istorija. Nuo pagonybės iki Putino“ – tai įtaigus, gyvas, subtiliu galeotišku humoru pagardintas kūrinys, į kurio nepilnus 200 puslapių sutilpo visa epinė Rusijos istorija, dvylika jos gyvavimo amžių – nuo Rusios iki karingos šių dienų Rusijos Federacijos.
Knygoje pasakojama, kaip nuo pat pradžių klostėsi jos santykiai su kaimyninėmis gentimis ir tautomis, kaip pamažu augo jos imperinės ambicijos, stiprėjo vienvaldžio caro kultas, kokios giluminės priežastys lėmė, kad Rusijos santykiai su Vakarais visais laikais buvo sudėtingi.
„Michailas Gorbačiovas buvo vienas iš paskutiniųjų tikrų tikinčiųjų. Žvelgdamas į šalį ir jos mirštančią ekonomiką, korumpuotus partijos funkcionierius, demoralizuotus darbininkus, smunkantį pasaulinį statusą ir nuvalkiotą marksizmo-leninizmo ideologiją jis kažkodėl įsivaizdavo, kad tai dar galima reformuoti, išgelbėti, nors disponavo itin negausiais ištekliais ir turėjo itin trapią politbiure, arba Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP) CK kabinete, jį palaikančią daugumą.
Tai, kad jis sugebėjo save tuo įtikinti, buvo nepaprasto naivumo ženklas; tai, kad jis sugebėjo stiprėti ir tobulėti, nors jo programos žlugo viena po kitos, buvo nepaprastos brandos ženklas. Iš pradžių jam atrodė, kad visa problema – tiesiog keli supuvę obuoliai nomenklatūroje, SSKP elite, ir kad būtina imtis griežtesnių priemonių, kuriomis būtų galima siekti didesnio efektyvumo ir darbo drausmės.
Greitai tapo aišku, kad problema veikiau sisteminė, ir jau 1986 m. jis prakalbo apie pertvarkos (perestroikos) būtinybę gerokai aukštesniu lygmeniu. Pirmiausia tai reiškė ekonomikos modernizavimą, tačiau taip pat ir politinę reformą“.
Skaitykite plačiau: „...Vis dėlto M.Gorbačiovas kaskart vis smarkiau susidūrė su priešinimusi ir pradėjo prarasti kontrolę...“
Siekė atsakomybės už Sausio 13-ąją
Per 1991 metų sausio įvykius Lietuvoje žuvusių aukų artimieji siekė M. Gorbačiovo atsakomybės iki pat jo mirties.
Šiemet keturi žuvusiųjų – Vido Maciulevičiaus, Algimanto Petro Kavoliuko, Virginijaus Druskio, Apolinaro Juozo Povilaičio – artimieji kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu, siekdami įrodyti, kad tuo metu SSRS vadovo pareigas ėjęs, vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu būdamas M. Gorbačiovas turėjo kariuomenės kontrolę, tačiau nesiėmė priemonių užkirsti kelią agresijai Lietuvoje bei taip nesustabdė tarptautinio nusikaltimo vykdymo.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą iš viso žuvo 14 žmonių.
Vilniaus miesto apylinkės teismas gegužę Rusijos užsienio reikalų ministerijai išsiuntė minimo civilinio ieškinio dokumentus, kad jie būtų perduoti M. Gorbačiovui.
Sausio įvykių aukų artimieji teigia, kad M. Gorbačiovo vaidmuo jų metu Lietuvoje taip ir liko neįvertintas ir tinkamai neištirtas.
Prokuratūra atsisakydavo suteikti M. Gorbačiovui specialiojo liudytojo statusą baudžiamojoje Sausio 13-osios byloje.
2017 metais Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs Sausio 13-osios bylą, išsiuntė šaukimą M. Gorbačiovui apklausti jį byloje kaip specialųjį liudytoją, tačiau Rusija atsisakė jį įteikti.
Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, visuomet laikęs SSRS lyderį atsakingu už Sausio 13-osios įvykius, yra paraginęs Lietuvą iškelti bylą jo atžvilgiu.
V. Landsbergis 2019 metais teigė, kad buvęs SSRS vadovas pats „ramiai miegotų“, jeigu Lietuvos teismai jį išteisintų.
Nobelio taikos premijos laureatas
Pastarąjį dvidešimtmetį M. Gorbačiovas praleido politiniame užribyje, bet vis paragindavo JAV ir Rusiją gerinti santykius po 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį ir šiemet vasarį pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje.
Paskutiniuosius gyvenimo metus jis gyveno tarp ligoninės ir namų, sunkiai sirgo, buvo karantinavęsis dėl baimės susirgti koronavirusu.
M. Gorbačiovas turbūt bus labiau teigiamai įvertintas Vakaruose, kur buvo meiliai vadinamas Gorbio pravarde ir yra geriausiai žinomas kaip prisidėjęs mažinant branduolinę įtampą tarp Vašingtono ir Maskvos.
1990 metais jis gavo Nobelio taikos premiją.
Savo atsiminimuose M. Gorbačiovas yra apgailestavęs, kad nesugebėjo užkirsti kelio SSRS subyrėjimui.
