Piliečiai programišiai kenkiantys vyriausybės infrastruktūrai. Vyriausybės remiami troliai, socialinėje žiniasklaidoje atakuojantys priešo diplomatus. Šalies lyderis savo darbotvarkę pateikiantis pasaulinei auditorijai.
Ne, tai nėra atnaujintas Rusijos kibernetinių veiksmų prieš Ukrainą vadovas. Būtent taip Kijevas ėmėsi kovoti su Maskva kibernetinėje erdvėje.
Per šešis mėnesius nuo tada, kai Maskva vasario mėn. įsiveržė į savo vakarinę kaimynę, Kijevas, siekdamas pulti savo oponentus, reklamuoti save pasaulinėje arenoje ir kovoti su didesniu priešininku vis labiau įsisenėjančiame kare Rytų Europoje, daug pasiskolino iš kibernetinės taktikos, kurią pirmasis pradėjo taikyti Kremlius.
Šalies skaitmeninė taktika dažnai priminė Rusijos naudotas strategijas, o kartais net palikdavo pačią Maskvą užnugaryje, kadangi Ukrainos vyriausybė geriau išmano žiniasklaidą, todėl geba plačiau bei tikslingiau panaudoti interneto bei technologijų galybę.
Štai keturi dalykai, kuriuos turite žinoti apie Ukrainos kibernetines taktikas:
1. Naratyvo kontrolė
Iki Rusijos invazijos pasaulyje mažai kas žinojo apie Volodymyrą Zelenskį. Tačiau komikas, tapęs Ukrainos prezidentu, pasitelkė savo didžiulę auditoriją socialinėje žiniasklaidoje, tam, jog pakenktų Rusijos valstybės remiamai propagandos mašinai.
Dažnai nuoširdžiais prašymais, kuriuos 44-erių metų vyras savo išmaniuoju telefonu rašė būdamas požeminiuose bunkeriuose arba fronto linijoje, jis priartino karą prie žmonių visame pasaulyje ir padarė jį asmenišką žmonėms, net visai neturintiems jokio tiesioginio ryšio su Ukraina.
Šis žingsnis – iš dalies propagandinis, iš dalies informavimo kampanijos – buvo pritaikytas ir plačiau. Vyriausybės ministrai, šalies agentūros ir net eiliniai kariai socialiniuose tinkluose skelbia filmuotą medžiagą apie karą, įskaitant įtariamus Rusijos karių karo nusikaltimus prieš Ukrainos civilius gyventojus.
Tai pasirodė esanti sėkminga atsvara iš viršaus nuleistai Maskvos propagandos mašinai, kuri daugiausia remiasi gluminančia valstybine žiniasklaida, kaltindama V.Zelenskį nacizmu, o ukrainiečius – panašiais žiaurumais prieš rusakalbius civilius šalies rytuose.
Nors šie Maskvos naratyvą skleidžiantys pranešimai vis dar populiarūs Lotynų Amerikoje ir Afrikoje, V.Zelenskio skaitmeninė viešųjų ryšių kampanija pasirodė esanti labai sėkminga formuojant Vakarų sąjungininkų požiūrį į Rusijos invaziją.
2. Skaitmeninė blokada
Rusija jau seniai siekė izoliuoti šalies skaitmeninę ekosistemą nuo platesnio pasaulio. Nuo tada, kai jos tankai įvažiavo į Ukrainą, Kijevo vyriausybė nusprendė jai ištiesti pagalbos ranką.
Ukrainos skaitmeninių technologijų ministras ir V.Zelenskio dešinioji ranka technologijų srityje Michailas Fiodorovas vadovavo vadinamajai „skaitmeninei blokadai“ ir pastaraisiais mėnesiais sėkmingai įkalbinėjo Vakarų technologijų bendroves pasitraukti iš Rusijos.
Visos įmonės – nuo „Apple“ iki „Netflix“ – ėmėsi veiksmų, kad nutrauktų prekių ir paslaugų pasiūlą Rusijoje, dažnai atsižvelgdamos į jauno Ukrainos technologijų verslininko, tapusio ministru, raginimus socialinėje žiniasklaidoje.
Kampanija nebuvo 100 proc. sėkminga. Kai M.Fiodorovas paprašė „Meta“ sustabdyti Rusijos prieigą prie „Facebook“ ir „Instagram“, technologijų milžinė atsisakė. Įmonė rėmėsi tuo, kad rusams reikia prieigos prie nepriklausomos informacijos apie karą. (Po to Maskva pati uždraudė abi paslaugas pagal šalies „ekstremizmo įstatymą“). M.Fiodorovo prašymus nutraukti interneto paslaugų teikimą Rusijoje skeptiškai įvertino ir pilietinių teisių grupės, raginančios išlaikyti atviras linijas, kad būtų palaikoma Rusijos vidaus opozicija karui.
Vis dėlto greitis, kuriuo Ukrainos ministrui pavyko paskatinti strateginius pokyčius technologijų įmonėse ir apriboti paslaugų teikimą dėl politinių priežasčių, yra stebėtinas – daugeliu atvejų jis prieštarauja ilgalaikėms technologijų sektoriaus politinėms nuostatoms.
3. Pasaulio programišių vienybė
Praėjus kelioms dienoms po karo M.Fiodorovas vėl pasielgė beprecedentiškai: jis paragino savanorius tiek šalyje, tiek už jos ribų kurti programišių „IT armiją“, kuri, atsakydama į invaziją, rengtų prieš Rusiją daugiausia nesudėtingas kibernetines atakas.
Praėjus šešiems mėnesiams, šimtai tūkstančių potencialių programišių nulaužė daugybę Rusijos interneto svetainių, atakavo šalies valstybinę žiniasklaidą ir į internetą nutekino daugybę slaptų duomenų – visa tai Kremliui sukėlė didelę gėdą.
Šiame kibernetiniame mūšyje Rusijos skaitmeninės pajėgos vis dar gerokai lenkia Ukrainos savanorių būrį. Su Kremliumi susijusios grupuotės ne kartą atakavo Vakarų kaimynę kenkėjiškomis programomis ir įsilaužimo kampanijomis, o dar balandžio mėn. bandė sugriauti šalies elektros energijos tinklą. Ukrainos pareigūnų teigimu, su Baltarusija susiję programišiai metų pradžioje taip pat sėkmingai atakavo Ukrainos vyriausybės interneto svetaines.
Perduodamas programišių įsilaužimo pastangas būriams Ukrainos IT inžinierių ir išorinių pagalbininkų, Kijevas naudojasi daugelį metų taikoma Rusijos strategija išnaudoti kibernetinio saugumo specialistus, jei tai tik žaidžia jos geopolitine naudai.
4. Duomenų rinkimas: mano priešo priešas yra mano draugas
Daugelyje Vakarų šalių „Palantir“ ir „Clearview AI“ – technologijų bendrovės, dirbančios su dideliais duomenų kiekiais ir kuriančios dirbtinio intelekto taikomąsias programas kariniam ir teisėsaugos sektoriams – įgijo reputaciją dėl to, kad jų veikla vaikšto plona teisine riba.
Tačiau Ukraina, kovodama su Rusija ir naudodama visus turimus ginklus, pasitelkė abi prieštaringai vertinamas įmones.
Valdžios institucijos naudojo „Clearview AI“ veidų atpažinimo technologiją, kad Kijevas galėtų identifikuoti kovose žuvusius Rusijos karius ir tiesiogiai informuoti jų šeimas, siekdamas pakirsti Rusijos moralę. Kritikai įspėja, kad dėl tokios praktikos gali būti neteisingai atpažįstami žmonės ir realūs privatumo pažeidimai.
Birželio mėnesį V.Zelenskis taip pat susitiko su „Palantir“ vykdomuoju direktoriumi Aleksu Karpu Kijeve, kurio metu buvo paskelbta apie planus įsteigti vietos biurą, kuris padėtų Ukrainai remti karo veiksmus.
„Šiuolaikinis karas pakeitė taisykles, o technologijos jame atlieka didelį vaidmenį, – po susitikimo sakė šalies skaitmeninių technologijų ministras M.Fiodorovas. – Bendradarbiavimas su „Palantir“ mums yra labai svarbus, nes jis padės sustiprinti mūsų kariuomenę ir kuo greičiau įveikti priešą.“
Apie kibernetines atakas
Rusija nuo invazijos pradžios vasario 24 d. prieš Ukrainą įvykdė jau per 1 tūkst. kibernetinių atakų, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos valstybine specialiąja ryšių tarnyba.
„Per šešis karo mėnesius Ukrainos valstybinei specialiajai ryšių tarnybai pavaldi Nacionalinė reagavimo į kibernetines atakas komanda CERT-UA užfiksavo 1 123 kibernetines atakas“, – pranešė ryšių tarnyba. Ji pažymėjo, kad dažniausiai atakuojamos centrinės ir regioninės valdžios institucijos, tačiau atakas fiksuoja ir finansų bei komercinės įstaigos, saugumo tarnybos, energetikos sektoriaus ir transporto pramonės įmonės bei telekomunikacijų bendrovės.
Kaip jau anksčiau skelbė „Ukrinform“, nuo visapusiškos invazijos pradžios Ukrainos kibernetinė policija atrėmė 83 priešo kibernetines atakas ir užkirto kelią dar 300.
Parengta pagal „Politico“ inf.
