Filipinai yra viena iš paskutiniųjų pasaulio valstybių, atnaujinusių visavertį kontaktinį ugdymą. Mokyklos atvėrė savo duris netylant įspėjimams, kad užsitęsęs nuotolinis ugdymas pagilino švietimo krizę šioje Pietryčių Azijos valstybėje.
Maniloje įsikūrusioje Pedro Guevaros pradinėje mokykloje, atsidariusioje pirmą kartą nuo 2020 metų kovo, kaukes ir uniformas dėvintys vaikai lūkuriavo eilėje, kad galėtų pasimatuoti temperatūrą ir dezinfekuoti rankas.
Mokykla pasirinko mišrų ugdymo modelį, kai derinami nuotolinis ir kontaktinis mokymo būdai. Šios švietimo įstaigos vadovybė tikisi, kad tai leis sklandžiai iki lapkričio grąžinti į klases visus 6 tūkst. mokyklos mokinių – tokį terminą nustatė prezidentas Ferdinandas Marcosas jaunesnysis, kai prieš du mėnesius pradėjo eiti valstybės vadovo pareigas.
Šeštokė Sophia Macahilig džiaugėsi galimybe vėl susitikti bendraklasiais ir mokytojais po beveik dvejus metus per vaizdo konferencijų platformą „Zoom“ vykusių pamokų.
„Dabar vėl galime smagiai leisti laiką kartu“, – naujienų agentūrai AFP sakė ši 11-metė.
Tačiau daugeliui mokinių teks rimtai pasitempti.
Dar iki pandemijos devyni iš dešimties filipiniečių vaikų, sulaukusių 10 metų amžiaus, neturėjo gebėjimų gerai suvokti perskaityto nesudėtingo teksto, buvo rašoma neseniai paskelbtoje Pasaulio banko ataskaitoje.
Blogesnė padėtis yra tik dešimtyje kitų šalių, tokių kaip Afganistanas, Laosas, Čadas ir Jemenas.
Filipinuose atsinaujinus kontaktiniam ugdymui išliko senos problemos: perpildytos klasės, pasenusi metodika, skurdas ir pagrindinės infrastruktūros – pavyzdžiui, tualetų – trūkumas.
Pedro Guevaros mokyklos gamtos mokytoja 32 metų Ethel Tumanan sakė nerimaujanti, kad per pastaruosius dvejus metus mokiniai prarado daug žinių.
„Mes, mokytojai, tikrai teikiame pirmenybę gyvam bendravimui, nes taip galime geriausiai įvertinti, kaip sekasi mūsų mokiniams“, – sakė pedagogė.
