Ji kaltina gydytojus ir visą sveikatos priežiūros sistemą veikiant išvien su valdžios institucijomis, kad nubaustų disidentus.
Pekino valdžia dešimtmečius naudojo šalies psichiatrijos ligoninių sistemą, vadinamą Ankangu, izoliuodama politinius kalinius.
Antradienį Madride įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Safeguard Defenders“ paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad ši praktika tęsiama nepaisant 2010-ųjų pradžioje įvykdytų reformų, pagal kurias įvestas reikalavimas gauti medikų sutikimą ir sustiprinta teisinė Kinijos psichiatrinės priežiūros sistemos kontrolė.
Dauguma ataskaitoje pateiktų duomenų surinkti iš pokalbių su aukomis ir jų šeimų nariais, kuriuos internete paskelbė Kinijos nevyriausybinė organizacija „Civil Rights and Livelihood Watch“ (CRLW), įkurta aktyvisto ir žurnalisto Liu Feiyue.
Duomenys susiję su 99 Kinijos gyventojais, kurie 2015–2021 metais buvo priverstinai paguldyti į psichiatrijos ligonines dėl politinių priežasčių.
„2022 metais Kinijos komunistų partija (KKP) ir toliau reguliariai uždaro savo politinius taikinius psichiatrijos ligoninėse, nors daugiau nei prieš dešimtmetį įgyvendino teisinius pakeitimus, kuriais siekiama nutraukti šią barbarišką praktiką“, – teigiama grupės pareiškime.
„KKP gali visiškai pašalinti peticijų teikėjus ir aktyvistus iš teisingumo sistemos, nesuteikdama jiems jokios vilties susitikti su advokatu ar stoti prieš teismą, ir „diagnozuodama“ jiems psichines ligas, kad net išėję į laisvę jie būtų socialiai izoliuoti“, – priduriama pranešime.
„Gydytojai ir ligoninės bendrininkauja su KKP, kad aukos būtų priverstinai hospitalizuojamos ir priverstinai gydomos“, – sakoma jame.
Dauguma aukų yra peticijų teikėjai, sakoma ataskaitoje, „žmonės, kurie Kinijoje dažnai atsiduria ant žemiausių socialinių laiptelių, todėl yra bejėgiai ir lengvi taikiniai“.
„Šie skaičiai rodo, kad politinių kalinių siuntimas į psichiatrines ligonines Kinijoje yra dažnas ir įprastas“ – rašoma joje.
Ataskaitoje teigiama, kad kaliniai dažnai patiria fizinį ir psichologinį smurtą, cituojami kalinių teiginiai, kad jie buvo mušami, „gydomi“ elektrošoku ir laikomi vienutėse.
Tarp sulaikytųjų buvo jauna mergina, kuri per tiesioginę transliaciją socialiniame tinkle „Twitter“ užpurškė dažų ant Kinijos prezidento Xi Jinpingo portreto, taip pat vyras, kuris kreipėsi į Pekiną, prašydamas medicininės kompensacijos už sužalojimą, patirtą tarnaujant kariuomenėje, ir ilgametis demokratijos aktyvistas Song Zaiminas.
Pekino sveikatos apsaugos ministerija neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymą pateikti savo komentarą.
Kinijos valdžia pirmauja pasaulyje pagal savo politinių oponentų įkalinimo mastą. Jos kritikai teigia, kad ši praktika suintensyvėjo valdant prezidentui Xi Jinpingui, kuris yra griežčiausias šalies vadovas per pastaruosius dešimtmečius.
Teisių gynėjų grupės taip pat teigia, kad mažiausiai milijonas žmonių, daugiausia musulmonų mažumų atstovai, yra įkalinti vadinamose „perauklėjimo stovyklose“ vakariniame Sindziango regione ir susiduria su plačiai paplitusia prievarta, įskaitant priverstinę sterilizaciją ir priverstinį darbą.
Kinija tvirtina, kad regione veikia profesinio mokymo centrai, skirti kovai su ekstremizmu.
