Grupuotė siaubą šalyje sėja nuo gegužės mėnesio, kai jos bosas Dario Antonio Usuga, dar žinomo pravarde Otonielis, buvo išduotas Jungtinėms Valstijoms, kad būtų teisiamas už prekybą narkotikais.
Tačiau pastaruoju metu išpuolių padaugėjo, artėjant rugpjūčio 7 dienai, kai Kolumbijoje valdžią iš konservatyvaus prezidento Ivano Duque perims kairiųjų pažiūrų buvęs partizanas Gustavo Petro, pažadėjęs derėtis su nusikalstamomis gaujomis, kad užbaigtų dešimtmečius trunkantį konfliktą mainais į švelnesnes sankcijas.
„Jie (vykdo išpuolius) tik tam, kad galėtų dalyvauti politinėse derybose. Su tuo negalima sutikti“, – perspėjo gynybos ministras Diego Molano.
Pasak pareigūnų, nuo metų pradžios Įlankos klano nariai nužudė 25 policijos pareigūnus, beveik pusę iš jų – per pastarąjį mėnesį. Dar 60 pareigūnų buvo sužeisti per dešimtis išpuolių, kurių metu buvo panaudoti šaunamieji ginklai ir sprogmenys.
Pasak pareigūnų, šią savaitę per atskirus įtariamų gaujos narių išpuolius žuvo trys policijos pareigūnai.
„Jie puola patrulius iš pasalų,.. tai nepriimtina“, – sakė D. Molano.
Pareigūnai teigia, kad po Otonielio ekstradicijos Įlankos klanas, kurį sudaro buvę dešiniųjų sukarintų grupuočių nariai, rengia „ginkluotą smūgį“.
Policijos duomenimis, klanas siūlo nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. JAV dolerių (980–4,9 tūkst. eurų) už kiekvieną saugumo pajėgų nario nužudymą.
Ši taktika primena tą, kurią praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje naudojo velionis narkotikų baronas Pablo Escobaras, vykdęs atvirą kovą su valstybe.
Per policijos pajėgų atsakomąją operaciją žuvo mažiausiai penki Įlankos klano nariai, dar keliolika buvo suimta.
Galimas pasidavimas
Po istorinės kairiųjų kandidato pergalės birželio mėnesį vykusiame antrajame prezidento rinkimų ture saugumo pajėgos tapo 75 išpuolių, surengtų klano narių ir kitų grupuočių, taikiniu, teigia Konfliktų analizės išteklių centras (CERAC).
Klanas „eskaluoja smurtą, kad galimų derybų metu prisistatytų kaip grupuotė, galinti sušvelninti padėtį“, naujienų agentūrai AFP sakė CERAC direktorius Jorge Restrepo.
2018 metais Otonielis pareiškė, kad nori pasiduoti, ir tuometinis Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas, gavęs Nobelio taikos premiją už taikos susitarimo su Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų sukilėliais pasirašymą, pradėjo organizuoti pasidavimo procesą.
Tačiau jis taip ir nebuvo įgyvendintas, o Įlankos klanas toliau užsiiminėjo narkotikų kontrabanda.
Kai po kelis mėnesius trukusios narkotikų barono medžioklės džiunglėse pareigūnai sučiupo Otanielį, I. Duque paskelbė, kad Įlankos klanui atėjo galas, tačiau nuo to laiko kartelis veikia aktyviau nei bet kada anksčiau.
Remiantis nepriklausomais duomenimis, Įlankos klanas turi 3 tūkst. kovotojų ir su juo bendradarbiaujančių asmenų.
Praėjusią savaitę pradėtas platinti laiškas, kuriame klanas ir kitos su kokaino prekyba susijusios ginkluotos grupuotės pareiškė esančios pasirengusios paskelbti paliaubas rugpjūčio 7 dieną ir galiausiai nusiginkluoti.
Nors šio laiško autentiškumas nepatvirtintas, būsimasis užsienio reikalų ministras Alvaro Leyva teigė žinąs apie šį dokumentą.
Tačiau kolektyvinis pasidavimas atrodo neįtikėtinas, „nebent šios grupuotės turėtų pakankamai didelę paskatą pasiduoti... kažką, kas leistų joms išvengti ekstradicijos arba išsaugoti savo turtą“, sakė J. Restrepo.
G. Petro taip pat numatė galimybę sustabdyti narkotikų prekeivių, kurie „taikiai nutraukia“ savo veiklą, ekstradiciją.
Tačiau jis pripažino, kad tai priklauso nuo „derybų su Jungtinėmis Valstijomis“, kurios šios galimybės nekomentuoja.
Nepaisant beveik penkis dešimtmečius trunkančios kovos su prekyba narkotikais, bendradarbiaujant su Amerikos valdžios institucijomis, Kolumbija tebėra didžiausia pasaulyje kokaino gamintoja, o didžiausia jo dalis patenka į Jungtines Valstijas.
