Buvo susitikta ir su Lietuvos verslininkais. Liepos 19 d. Prezidentūroje svečiui buvo įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius.
– Kokiose srityse, jūsų nuomone, Omanas ir Lietuva galėtų prasmingiausiai bendradarbiauti artimiausius penkerius metus?, – buvo paklaustas Sayyidas Badras Albusaidi.
– Dvišaliai santykiai plėtojami jau daug metų, tad esu tikras, jog Omano ir Lietuvos bendradarbiavimas stiprės įvairiose srityse. Viena jų – energetika. Lietuva aktyviai plėtoja iš atsinaujinančių šaltinių gaunamos energijos projektus, tačiau vartoja ir gamtines dujas bei naftą, o šie produktai – labai svarbūs Omano eksporto komponentai. Matau rimtų bendro darbo perspektyvų žuvininkystės, žemės ūkio ir pramonės gamybos sektoriuose.
Lietuva garsėja gera aukštojo mokslo sistema, kuria pažangias technologijas medicinai ir kitoms sritims, dėl to turime daug galimybių keistis patirtimi.
Abiem šalims svarbu plėtoti turizmą, kultūros mainus. Prieš kelerius metus Omano sostinėje Maskate pristatytos atostogų Lietuvos pajūryje galimybės – tai tik vienas galimo bendradarbiavimo pavyzdys. Kultūros mainai padeda žmonėms suprasti tradicijas ir gyvenimo būdą, o tai labai svarbu skatinant turizmą. Manau, bendradarbiavimas šiose srityse ateityse tik plėsis.
Dvišaliai ryšiai pastaruoju metu gerokai sustiprėjo, tad verta prisiminti, jog šių metų pabaigoje minėsime oficialių diplomatinių santykių tarp Omano Sultonato ir Lietuvos Respublikos užmezgimo trisdešimtmetį.
Esu nepaprastai dėkingas gavęs ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžių iš Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos rankų. Šis man įteiktas apdovanojimas labai vertinamas mano šalyje – Omano Sultonate.
Man malonu, kad Prezidentas taip įvertino mano pastangas plėtojant Omano ir Lietuvos dvišalius santykius, ypač turint galvoje, kad šiais metais pažymimos 30-osios diplomatinių santykių tarp Omano ir Lietuvos užmezgimo metinės.
Mūsų darbas nebūtų toks vaisingas, jei ne kūrybiškumas, noras siekti rezultato ir visapusiška pagalba, kurios susilaukėme iš Lietuvos užsienio reikalų ministerijos. Be to, vyksta prasmingas bendradarbiavimas su įvairiais partneriais iš viešojo ir privataus sektoriaus. Naudodamasis proga noriu nuoširdžiai visiems jiems padėkoti.
Esu pasiryžęs ir ateityje visomis išgalėmis stengtis, kad artimiausiais metais mūsų ryšiai būtų plėtojami įvairiose srityse, nes tai svarbu abiejų šalių raidai.
– Kuo, jūsų nuomone, omaniečiams įdomi Lietuva ir lietuviams – Omanas?
– Lietuva ir Omanas – labai skirtingi kraštai gamtovaizdžio, kultūros ir gyvenimo būdo požiūriu. Mano supratimu, būtent šios skirtybės turėtų vilioti abiejų valstybių gyventojus. Juk perpratęs kitokią kultūrą žmogus praturtina ir save ir savo šalį. Man jau kelis kartus teko lankytis Lietuvoje, tad noriu padėkoti už galimybę pažinti jūsų kraštą ir jo žmones.
Mūsų ekonomika bei geografija taip pat labai skiriasi, tad galime toliau plėtoti abipusiai naudingus ryšius išnaudodami savuosius privalumus. Geriau suprasdami vienas kitą mes, be abejo, turėsime naudos ir siekdami stiprinti bendradarbiavimą prekybos, politikos bei kultūros srityse.
– Kokius matote Omano ir Lietuvos panašumus?
– Nors Omano dykumos ir kalnai ryškiai kontrastuoja su Lietuvos ežerais ir žaluma, gilesnėje tarpasmeninio bendravimo plotmėje tarp mūsų esama daug bendra. Manau, ir jūsų, ir mano šalies gyventojai garsėja svetingumu, ir vienur, ir kitur labai svarbūs šeimyniniai saitai. Man atrodo, lietuvius galima vadinti šiltais, mielais ir geranoriškais žmonėmis, tas pat pasakytina apie omaniečius.
Omanas ir Lietuva – taikios valstybės, kurioms per ilgą istoriją teko įsisukti į audringų įvykių verpetus. Ir mes, ir jūs stengėmės įveikti geopolitinius iššūkius, o ir dabar abiejų šalių užsienio reikalų ministerijos nuosekliai dirba stabilumo, tarptautinės teisės ir tvirtos taikos vardan.
– Kokiais principais vadovaujasi Omanas stengdamasis neįsivelti į konfliktus? O gal tokia prielaida klaidinga?
– Svarbiausias principas paprastas. Mes siekiame dialogo, o per jį norime suvokti kitų šalių interesus. Visa mūsų veikla pagrįsta tolerancija, bendravimu, gera kaimynyste ir pragmatizmu. Kryptingai siekiame išlikti neutralia šalimi, vengiame aistras kurstančių pareiškimų.
O konfliktų išvengiame todėl, kad nuolat stengiamės išgirsti tai, kas kelia nerimą kitiems, laikomės Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės. Modernusis Omanas sukurtas remiantis nuostata, kad mes su visais elgiamės draugiškai.
– Ar esama su Omanu susijusių daiktų arba reiškinių, su kuriais Lietuvos žmonės dažnokai susiduria, bet nė nenutuokia, iš kur jie kilę?
– Per pastarąjį dešimtmetį dvišaliai santykiai gerokai išsiplėtė, tad natūraliai suintensyvėjo įvairūs mainai – nuo prekių iki meno.
Malonu pažymėti, kad Omanas kelis kartus dalyvavo Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje, kad Lietuvos bibliotekose esama knygų apie Omaną. Mūsų šalyje, beje, irgi yra leidinių apie Lietuvą. Tas pat pasakytina apie meno kūrinius: omanietiškas menas buvo eksponuojamas Lietuvoje, o lietuviškas – Omane.
Be to, tikėtina, kad Lietuvos žmonės yra ragavę datulių, minkštos chalvos (tai tipiškas omanietiškas saldėsis), uodę frankinsenso. Omanas – vienas pagrindinių šios aromatinės dervos tiekėjų pasaulyje, frankinsensas yra svarbus mūsų šalies istorijos elementas. Jo aromato su niekuo nesupainiosi.
Žinau vieną arabų kalbos žodį, kurį vartoja lietuviai. Tai qahwa – kava.
– Kokius esminius sunkumus šiuo metu tenka įveikti Omanui? Kaip jūsų šaliai sekasi su jais dorotis?
– Pastaraisiais metais mums svarbiausia užduotis – nuosekliai mažinti priklausomybę nuo naftos ir dujų, tuo pačiu skatinant kitų ekonomikos sektorių plėtrą. Mūsų valstybės biudžeto pajamos vis dar tebėra gerokai priklausomos nuo naftos kainų. Dėl to siekiame, kad naftos eksportas sudarytų vis mažesnę biudžeto pajamų dalį.
Tai, beje, nereiškia, kad mes ketiname apkarpyti naftos ir dujų sektorių. Mūsų tikslas – investuoti į žaliąją ir atsinaujinančių šaltinių energetiką, plėtoti kitų tipų ekonominę veiklą: turizmą, logistiką, gamybą.
Biudžeto pajamas didiname ir kitais būdais, pavyzdžiui, sumažinome valstybės subsidijas ir įvedėme pridėtinės vertės mokestį. Tokio tipo reformas stengiamės įgyvendinti taip, kad jos nepakenktų nedideles pajamas gaunantiems namų ūkiams ir labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Kaip daugeliui kitų valstybių, šiuo pasaulio ekonomikai sudėtingu laikotarpiu Omanui svarbiausia užsitikrinti stabilumą ir saugumą. Siekiame modernizuoti šalies ūkį, tuo tikslu įgyvendinama programa „Omano vizija 2040“. Stengiamės, kad progresyvios reformos galiausiai taptų naudingos visiems Omane gyvenantiems žmonėms.
– Kokių esminių pokyčių Omanui pavyko pasiekti per pastarąjį dešimtmetį?
– Pirmiausia norisi prisiminti 2020-ųjų sausį, kai, mirus beveik penkiasdešimt metų šalį valdžiusiam sultonui Qaboosui, jo pareigas perėmė naujasis sultonas Haithamas. Labai nedaugelis omaniečių prisimena, kaip šalis atrodė prieš sultoną Qaboosą ir jo inicijuotas reformas. Jam mirus šalyje būta nuogąstavimų, kas laukia artimiausioje ateityje.
Džiugu pažymėti, kad valdžios perdavimo procedūra buvo sklandi. Turėkime galvoje, kad tuo pat metu vyriausybei teko spręsti netikėtą problemą, kurią sukėlė pandemija. Šiaip ar taip, Omano vidaus ir užsienio politikos gairės išliko nepakitusios, tad mums pavyko susidoroti su visais iššūkiais.
Per pastaruosius dešimtį metu mes turėjome progų veikti kaip tarpininkai, norėdami padėti spręsti regioninius konfliktus per dialogą. Jungtinių Valstijų ir Irano derybos, pasibaigusios sutarties dėl Irano branduolinės programos pasirašymu, vyko būtent Omane. Be to, pastaraisiais metais Omanas ne kartą tarpininkavo derantis dėl Irane ir Jemene sulaikytų žmonų išvadavimo.
Esama ir kitų dėmesio vertų pasiekimų. Pavyzdžiui, per pastaruosius 45 metus Omane nebuvo nė vieno teroristinio išpuolio. Kovojant su pandemija mūsų šalyje užfiksuotas labai aukštas gyventojų vakcinavimo lygis. Įsitikinome, kad mūsų energetikos sistema kur kas atsparesnė sukrėtimams negu mes tikėjomės.
Norėčiau atkreipti dėmesį ir į mūsų šalies veiksmus šalinant gamtos kataklizmų padarinius. Kai 2007 metais šalį nusiaubė uraganas Gonu, nelaimė mus užklupo gana netikėtai, bet Omano žmonės pademonstravo pavydėtiną tvirtybę.
Reikia pasakyti, kad per pastarąjį dešimtmetį šalyje labai daug padaryta planuojant tinkamus veiksmus tokiais atvejais, tad 2021 metais, prie Omano artėjant uraganas Šahin, valdžia veikė laikydamasi aiškaus plano: evakavome dalį gyventojų, užtikrinome tinkamą elektros perdavimo sistemos darbą, turėjome būtiniausių produktų atsargų, o audros padarinius šalino gerai koordinuotos specialistų ir savanorių grupės.
Esu laimingas ir didžiuojuosi, kad svarbių pokyčių pasiekta labai skirtingose srityse. Tikiuosi ir pats prisidėti įgyvendinant būsimas reformas.
