„Kitą sekmadienį, Dievui leidus, išvyksiu į Kanadą“, – sakė jis „Viešpaties angelo“ maldos pabaigoje, regis, užsimindamas apie kelio skausmą, privertusį jį praėjusį mėnesį atidėti kelionę į Afriką.
Manoma, kad pontifikas per liepos 24–30 dienomis paskirtą vizitą į Edmontoną, Kvebeką ir Ikaluitą ketina dar kartą atsiprašyti. Ankstesnį kartą jis tai padarė per Kanados delegacijų apsilankymą balandį Vatikane.
Sekmadienį Pranciškos Šv. Petro aikštėje susirinkusiai miniai sakė, kad jis jau „išreiškė savo apgailestavimą ir solidarumą dėl jų patirtos skriaudos“.
„O dabar ketinu leistis į atgailos piligrimystę, kuri, tikiuosi, su Dievo malone prisidės prie jau pradėtos gydymo ir susitaikinimo kelionės“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.
Kelionė į Kanadą yra svarbus 85 metų religinio lyderio žingsnis, jam siekiant užgesinti pasaulinį skandalą dėl dvasininkų vykdyto nepilnamečių tvirkinimo, slėpto Bažnyčios ne vieną dešimtmetį.
Apie 150 tūkst. autochtonų, metisų ir inuitų vaikų nuo XIX amžiaus pabaigos iki XX amžiaus 10-ojo dešimtmečio buvo išsiųsti į 139 Kanados internatines mokyklas. Šalies vyriausybė tokiu būdu vykdė priverstinės asimiliacijos politiką.
Šie vaikai daug mėnesių praleido atskirti nuo savo šeimų, kalbos ir kultūros. Daugelis jų patyrė mokyklų direktorių ir mokytojų fizinį bei lytinį smurtą.
Manoma, kad tūkstančiai nepilnamečių mirė nuo ligų, prastos mitybos ar nepriežiūros. Nuo praėjusių metų gegužės Kanados katalikiškų internatinių mokyklų teritorijose buvo aptikta per 1,3 tūkst. nepažymėtų kapų.
Tiesos nustatymo ir susitaikymo komisija 2015-aisiais priėjo prie išvados, jog tokia vyriausybės politika prilygo „kultūriniam genocidui“.
Balandį Pranciškus pasmerkė „ideologinę kolonizaciją“, kurios „aukomis tapo tiek daug vaikų“ Kanadoje.
