Jungtinės Valstijos kaltina 69-erių Rafaelį Caro Quintero 1985 metais įsakius pagrobti, kankinti ir nužudyti Narkotikų kontrolės tarnybos (DEA) specialųjį agentą Enrique Camareną.
Jį Meksikos jūrų pėstininkai sulaikė šiaurės vakarinėje Sinaloa valstijoje esančiame Čoiso mieste „ekstradicijos tikslu“, sakoma karinio jūrų laivyno pareiškime.
R. Caro Quintero jau buvo suimtas 1985 metais. Meksikos teismas tada jam skyrė 40 metų kalėjimo už E. Camarenos nužudymą.
Tačiau 2013 metais Meksikos teismas nurodė jį paleisti į laisvę dėl teisinio formalumo, jam už grotų praleidus 28 metus, o tai papiktino JAV valdžios institucijas.
Kai Meksikos Aukščiausiasis Teismas panaikino pastarąjį sprendimą, R. Caro Quintero jau slapstėsi.
Ši byla sukėlė JAV ir Meksikos santykių krizę, ir prireikė dešimtmečių, kol kovos su narkotikais agentūros abipus sienos atkūrė pasitikėjimą.
Už R. Caro Quintero, slapyvardžiu „Rafa“, siūlomas 20 mln. dolerių (eurų) atlygis, o FTB jį apibūdina kaip „itin pavojingą“.
JAV valdžios institucijų teigimu, jis kaltinamas kaip vienas iš dabar jau nebeegzistuojančio Gvadalacharos narkotikų kartelio įkūrėjų ir šiuo metu vadovauja liūdnai pagarsėjusio Sinaloa kartelio padaliniui.
JAV teisingumo departamentas penktadienį padėkojo Meksikos valdžios institucijoms už R. Caro Quintero suėmimą ir patvirtino, kad Jungtinės Valstijos ketina siekti jo ekstradicijos.
„Niekas, kas grobia, kankina ir žudo Amerikos teisėsaugos institucijų pareigūnus, negali pasislėpti“, – sakoma generalinio prokuroro Merricko Garlando pareiškime.
Kaltę neigia
2016 metais naujienų žurnalo „Proceso“ paskelbtame interviu R. Caro Quintero neigė nužudęs E. Camareną. Ši istorija buvo pavaizduota „Netflix“ seriale „Narkotikų prekeiviai: Meksika“ (Narcos: Mexico).
„Aš jo negrobiau, nekankinau ir nežudžiau“, – sakė R. Caro Quintero ir pridūrė norįs „ramiai gyventi“ ir auginti galvijus.
„Atsiprašau Meksikos visuomenės už padarytas klaidas, atsiprašau Camarenos šeimos, DEA, JAV vyriausybės. Atsiprašau“, – pridūrė jis.
E. Camarenos nužudymas buvo laikomas kerštu už DEA agento atliktus tyrimus, po kurių buvo areštuotas didžiulis marihuanos laukas Čihuahua.
Praėjusiais metais Meksikos teismas nusprendė, kad R. Caro Quintero gali būti išduotas Jungtinėms Valstijoms, jei bus sugautas, ir atmetė jo advokatų, kurie teigė, kad jis jau buvo teisiamas savo šalyje, apeliaciją.
9-e dešimtmetyje įtakingas buvęs Gvadalacharos narkotikų kartelis laikomas šiuolaikinių Meksikos narkotikų kartelių pradininku.
Jis vienas pirmųjų užmezgė ryšius su Kolumbijos narkotikų baronais, kad galėtų gabenti kokainą iš šios Pietų Amerikos šalies į Jungtines Valstijas.
Kitiems Gvadalacharos kartelio įkūrėjams – Migueliui Angeliui Felixui Gallardo ir Ernesto Fonsecai Carillo – Meksikoje taip pat skirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės už E. Camarenos nužudymą.
Nebelikus šio kartelio, iškilo galingas Sinaloa narkotikų kartelis, kuriam vadovavo Joaquinas Guzmanas, pravarde Neūžauga (El Chapo).
2017 metais Meksika išdavė J. Guzmaną Jungtinėms Valstijoms, kur jis atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
Nuo 2006 metų, kai vyriausybė karui su narkotikais pasitelkė kariuomenę, Meksikoje per su karteliais susijusio smurto bangą žuvo daugiau kaip 340 000 žmonių.
