„Mes nenusigręšime ir nepaliksime vakuumo, kurį galėtų užpildyti Kinija, Rusija ar Iranas“, – sakė J. Bidenas per susitikimą su Persijos įlankos šalių bei Irako, Egipto ir Jordanijos lyderiais Saudo Arabijos Džidos mieste, įsikūrusiame Raudonosios jūros pakrantėje.
Jis taip pat pridūrė, kad „Jungtinės Valstijos ir toliau bus aktyvios partnerės Viduriniuose Rytuose“.
J. Bidenas išdėstė savo regiono strategijos principus, daugiausia dėmesio skirdamas regioniniam bendradarbiavimui, kad būtų galima pasipriešinti grėsmėms.
J. Khashoggi nužudymo klausimas
Penktadienį jis susitiko su Saudo Arabijos karaliumi Salmanu ir su prieštaringai vertinamu sosto įpėdiniu ir šalies faktiniu valdytoju princu Mohammedu bin Salmanu.
J. Bidenas yra pavadinęs Saudo Arabiją „atstumtąja“ dėl šios šalies žurnalisto ir disidento, JAV gyvenusio Jamalo Khashoggi nužudymo 2018 metais. Amerikiečių žvalgyba yra padariusi išvadą, kad šis veikėjas buvo nužudytas su M. bin Salmano žinia.
Penktadienio vakarą Saudo Arabijos valstybinė žiniasklaida parodė, kaip J. Bidenas pasisveikino su 36 metų princu M. bin Salmanu, susidauždamas su juo kumščiu vienuose Džidos rūmuose.
Tačiau per vėliau vykusį susitikimą JAV lyderis pavadino J. Khashoggi mirtį „pasibaisėtina“ ir sakė įspėjęs princą M. bin Salmaną nesigriebti atakų prieš disidentus.
J. Bidenui 2021 metų pradžioje pradėjus eiti pareigas, jo administracija paskelbė JAV žvalgybos išvadas, kad M. bin Salmanas „pritarė“ operacijai, nukreiptai prieš žurnalistą J. Khashoggi. Jo šiurpus nužudymas Saudo Arabijos konsulate Stambule sukėlė visuotinį pasipiktinimą.
Rijado agentai 2018 metų spalį nužudė laikraščiui „The Washington Post“ straipsnius rašiusį žurnalistą ir sukapojo jo kūną. J. Khashoggi palaikai taip ir nebuvo rasti.
Karalystės pareigūnai neigia, kad sosto įpėdinis kaip nors susijęs su Saudo Arabijos agentų įvykdyta operacija, bet ši žmogžudystė sutepė M. bin Salmano reputaciją.
M. bin Salmanas pirmininkavo šeštadienio viršūnių susitikimo, kuriame karalius Salmanas nedalyvavo, atidarymo sesijai.
Šeštadienį J. Bidenas Džidoje susirinkusiems arabų šalių vadovams sakė, kad „ateitį laimės tos šalys, kurios išlaisvins visą savo gyventojų potencialą... kuriose piliečiai gali kelti klausimus ir kritikuoti vadovus nebijodami represijų“.
Šeštadienį apie 17 val. (vietos ir Lietuvos laiku) iš Džidos išskrido prezidentinis lėktuvas „Air Force One“ ir taip baigėsi J. Bideno keturių dienų viešnagė regione.
Įtampa dėl Ukrainos
J. Bidenas sakė, kad Jungtinės Valstijos skirs 1 mlrd. dolerių (991 mln. eurų) pagalbą Vidurio Rytams ir Šiaurės Afrikai, nes dėl karo Ukrainoje didėja maisto trūkumas.
Rusijos įsiveržimas į Ukrainą atskleidė kadaise neįsivaizduotus nesutarimus tarp Vašingtono ir pagrindinių Vidurinių Rytų sąjungininkių Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų – naftos milžinių, kurios tarptautinėje arenoje tampa vis labiau nepriklausomos.
Nė viena iš šeštadienio viršūnių susitikime dalyvaujančių šalių nepasekė JAV pavyzdžiu taikyti sankcijas Rusijai, nors tai yra svarbus J. Bideno administracijos užsienio politikos prioritetas.
Be kita ko, Jungtiniai Arabų Emyratai tapo savotišku finansiniu prieglobsčiu Rusijos oligarchams ir jų daugiamilijoninėms jachtoms, o Egiptas išlieka atviras rusų turistams.
Analitikai teigia, kad nauja pozicija rodo lūžį Persijos įlankos santykiuose su JAV, kurios ilgą laiką buvo regiono gynėjos nuo kaimyninio Irano.
Tačiau šeštadienį J. Bidenas pakvietė Jungtinių Arabų Emyratų vadovą šeichą Mohamedą bin Zayedą Al Nahyaną šiemet apsilankyti Jungtinėse Valstijose – tai draugiškas gestas po kelis mėnesius dvišalius santykius temdžiusių įtampų dėl karo Ukrainoje ir kitų klausimų.
Tuo metu Saudo Arabijos princas per viršūnių susitikimą išreiškė viltį, kad jis „pradės naują bendro bendradarbiavimo erą, siekiant sustiprinti mūsų šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų strateginę partnerystę, pasitarnauti mūsų bendriems interesams ir sustiprinti saugumą bei vystymąsi šiame visam pasauliui gyvybiškai svarbiame regione“.
Raginimas išgauti daugiau naftos
Rijadas ir Vašingtonas penktadienį pasirašė 18 susitarimų energetikos, kosmoso, sveikatos ir investicijų srityse, įskaitant 5G ir 6G technologijų kūrimą, sakoma Saudo Arabijos pareiškime.
Atskirame bendrame pareiškime teigiama, kad abi šalys pažymėjo „strateginio ekonominio ir investicinio bendradarbiavimo svarbą, ypač atsižvelgiant į dabartinę krizę Ukrainoje ir jos padarinius, ir pakartojo savo įsipareigojimą užtikrinti pasaulinių energijos rinkų stabilumą“.
Saudo Arabija sutiko sujungti Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos elektros tinklus su Iraku, kuris yra labai priklausomas nuo energijos iš Irano, „kad Irakas ir jo gyventojai galėtų naudotis naujais ir įvairiais elektros energijos šaltiniais“, teigė Baltieji rūmai.
JAV prezidentas savo vizitu Vidurio Rytuose taip pat siekė įtikinti Rijadą išgauti daugiau naftos, kad sumažėtų šios žaliavos kainos, kurios kelia grėsmę demokratų galimybėms lapkritį vyksiantiems kadencijos vidurio rinkimuose.
Tačiau penktadienį J. Bidenas bandė sušvelninti lūkesčius dėl jo kelionės.
„Darau viską, ką galiu, kad padidinčiau pasiūlą Jungtinėms Amerikos Valstijoms“, – sakė jis ir pridūrė, kad konkrečių rezultatų nebus matyti „dar keletą savaičių“.
Ryšiai su Izraeliu
Be to, Baltųjų rūmų pareigūnai šia prezidento kelione siekė skatinti Izraelio ir arabų šalių integraciją.
Į šeštadienio susitikimo darbotvarkę turėjo būti įtrauktas strateginių Raudonosios jūros Tirano ir Sanafyro salų klausimas.
Pagal 2016 metais pasirašytą susitarimą Egiptas perleido salas, esančias į rytus nuo Šarm aš Šeicho kurorto, Saudo Arabijai, kuri nori jas plėtoti turizmo tikslais.
Tačiau šiam susitarimui finalizuoti reikia Izraelio sutikimo. Žydų valstybė ir Saudo Arabija nepalaiko oficialių ryšių.
Vienas aukšto rango Izraelio pareigūnas vėlai ketvirtadienį pareiškė, kad žydų valstybė „neprieštarautų“, jei Egiptas perleistų salas Saudo Arabijai. Tai būtų žingsnis bet kokio Rijado ir žydų valstybės santykių normalizavimo link.
J. Bidenas penktadienį paskelbė, kad dešimtmečius veikusios tarptautinės taikos palaikymo pajėgos, tarp kurių yra ir JAV karių, iki metų pabaigos paliks Tirano salą.
Donaldo Trumpo administracijos laikais Izraelis sudarė diplomatinius susitarimus su keturiomis arabų šalimis – vadinamuosius Abraomo susitarimus.
Saudo Arabija atsisakė prisijungti prie JAV tarpininkautų susitarimų.
Tačiau ji rodo didesnio atvirumo Izraeliui ženklus ir penktadienį paskelbė panaikinanti skrydžių apribojimus lėktuvams, skrendantiems į Izraelį ir iš jo, o J. Bidenas šį žingsnį pavadino „istoriniu“.
