Vakarų pasauliui pralaimint informacinį karą arabiškai kalbančioje teritorijoje, prie karų pripratusios regiono šalys stengiasi išlikti neutralios Rusijos sukelto karo Ukrainoje atžvilgiu. Kai kurios iš jų nusiteikusios vangiai, kitos tyli. Niekas nenori supykdyti JAV ar susipykti su Rusija.
„Daugelis šalių suprato, kad reikia diversifikuoti savo ryšius ir nereikėtų sutelkti visų pastangų ir išteklių vienoje vietoje, nes tokiu metu būtų nesunku viską prarasti. Rusija yra viena iš tų valstybių, kurių jos nenori prarasti“, – sako Woodrow Wilsono centro Artimųjų Rytų programos direktorė Merissa Khurma.
Toks požiūris būdingas arabų pasaulio šalims.
Sirija yra besąlygiška Rusijos sąjungininkė visose srityse. Ji pirmoji po Rusijos pripažino save pasiskelbusias DLR ir LLR. Ji taip pat balsavo prieš kovo mėnesį priimtą JT rezoliuciją, smerkiančią Rusijos agresiją. Šiaurės Korėja tapo trečiąja šalimi pripažinusia apsišaukėliškas „Donecko ir Luhansko liaudies respublikas“.
Kai kurios Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalys, įskaitant Alžyrą, Iraką, Iraną ir iš pradžių Jungtinius Arabų Emyratus, susilaikė. Kitos, pavyzdžiui, Marokas, nusprendė iš viso nebalsuoti.
„Nepaisant to, kad daugelis regiono šalių istoriškai palaiko glaudesnius ryšius su Jungtinėmis Valstijomis, pastaruoju metu Rusija tapo daug svarbesne partnere tiek komerciniu, tiek kariniu požiūriu“, – sakė Europos užsienio santykių tarybos Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos programos koordinatorius Kelly Petillo.
Delsimo taktikos laikėsi dauguma regiono šalių ir prieš invaziją, ir po jos, sako M.Khurma. Daugelis Artimųjų Rytų šalių galiausiai balsavo už JT rezoliuciją, smerkiančią Rusijos veiksmus Ukrainoje, tačiau tai buvo tik vienintelis simbolinis paramos gestas.
„Mes nestojame į jokią pusę, mes veikiame pagal savo ekonominius interesus“, – birželio pabaigoje Dohoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje sakė Kataro energetikos ministras Saadas al-Kaabi.
Pastaraisiais metais net ir tradicinės JAV sąjungininkės stengėsi diversifikuoti tarpvalstybinius santykius, užmegzdamos ryšius su kitomis šalimis, įskaitant Rusiją, ypač kai amerikiečiai palaipsniui pasitraukia iš regiono. Todėl dabar jiems svarbu nešvaistyti sukaupto kapitalo.
Be to, „daugeliui arabų šalių Rusija iš tikrųjų kariauja su visa NATO, o ne tik su Ukraina“, – pabrėžia Kirilas Semenovas, Rusijos tarptautinių reikalų tarybos (ne pelno siekiančios organizacijos, įkurtos prezidento Dmitrijaus Medvedevo įsakymu 2011 m.) ekspertas.
Mūšis dėl protų ir širdžių
Nuo 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių JAV politikai ir kariuomenės vadai Irake ir kitose Artimųjų Rytų šalyse siekė „laimėti širdis ir protus“, t. y. bandė laimėti ne mūšio lauke, o ideologiškai.
Kovą dėl širdžių ir protų arabų pasaulyje šiuo metu visiškai vykdo Rusija, tuo tarpu Vakarai pralaimi ir informacinį karą, teigia ekspertė Nadia Oveidat, Kanzaso universiteto docentė ir Woodrow Wilsono tarptautinio centro Artimųjų Rytų programos mokslininkė. Ji itin susidomėjusi tuo, kaip karo Ukrainoje tema nušviečiama arabiškai kalbančiame pasaulyje.
Jaunimas – ir daugiausia arabų šalyse, kur 60 proc. gyventojų yra jaunesni nei 25 metų – naudojasi socialiniais tinklais, skaito „Facebook“ ir „Twitter“, o informaciją arabų kalba apie Ukrainos konfliktą daugiausia gauna iš su Rusija susijusių kanalų.
Tai reiškia, kad arabų jaunimas skaito tą įvykių interpretaciją, kurią jiems siūlo Rusija, o ne Ukraina ir Vakarų pasaulis. Alternatyvaus požiūrio beveik nėra, o tas mažas kiekis informacijos, kuri pasirodo nepriklausomuose kanaluose, paskęsta tūkstančiuose pranešimų iš Rusijos žiniasklaidos arabų kalba.
Jau dabar, naujausio arabų šalių jaunimo nuotaikų tyrimo duomenimis, arabų jaunimas labiau linksta link Rusijos nei Jungtinių Valstijų – 70 proc. apklaustųjų Rusiją vadina sąjungininke (26 proc. – priešu), Jungtines Valstijas sąjungininke vadina 57 proc. apklaustųjų (priešu – 41 proc.).
Arabų pasaulio internetinėje erdvėje nuolat kurstomos antivakarietiškos nuotaikos, kartojamos nuostatos apie Vakarų kolonializmą ir dvigubus standartus. Vienas iš dažnai pasikartojančių priekaištų – skirtingas požiūris į pabėgėlius iš Ukrainos, kurie buvo šiltai priimti Europoje, ir į pabėgėlius iš Jemeno, Sirijos ir Afganistano, nuo kurių Vakarai „atsitvėrė tvoromis“.
„Demokratiniai principai nėra ginami, alternatyvus požiūris nepateikiamas“, – skundžiasi ekspertė Nadia Oveidat.
Arabų kalba transliuojanti Rusijos žiniasklaida apipila auditoriją didžiuliu kiekiu pranešimų, kad aprėptų daugiau žmonių nei priešingos pozicijos žiniasklaidos priemonės, patvirtino BBC stebėsenos tarnybos apžvalgininkas Ahmedas Nouras.
Arabų naujienų vartotojai jau anksčiau kritikavo Vakarų požiūrį ir mielai priėmė tai, ką jiems pasiūlė Rusijos žiniasklaida, priduria apžvalgininkas.
Diskusijos nukreipimas nuo karo Ukrainoje, pareiškimai apie dvigubus Vakarų standartus ir dabartinės situacijos lyginimas su ankstesniais karais Artimuosiuose Rytuose – tai tik keletas triukų, kuriuos Rusijos žiniasklaida naudoja arabų erdvėje.
Rusija pristatoma kaip Dovydas, užmušęs Galijotą, kare dėl teisingumo su kolonijinio blogio įsikūnijimu – Vakarų pasauliu, priduria N.Oveidat.
„Nematau absoliučiai jokio skirtumo tarp George'o W. Busho invazijos į Iraką 2003 m. ir V.Putino invazijos į Ukrainą. Rijadas nedalyvauja šiame konflikte“, – politikos mokslų profesorius ir Strateginių studijų centro direktorius interviu „Spiegel“ perteikia šią Persijos įlankos šalims būdingą bendrą nuomonę.
„Pats savaime Ukrainos krizės klausimo kėlimas, kurį JAV ir Europa bando primesti arabų pasauliui, nėra artimas arabų šalims“, – pritaria Rusijos užsienio reikalų tarybos ekspertas Kirilas Semionovas.
Pasak jo, karas Jemene arabų pasauliui yra daug svarbesnis, o daugelio regiono šalių akyse jis yra tarsi du vandens lašai, panašūs į Ukrainos karą: „Todėl Rusijos pozicija daugeliui šalių nėra nesuprantama ir nepaaiškinama, kaip, pavyzdžiui, Europoje.“
Naujas drąsus pasaulis, arba ką bendro turi Sirija
Rusijos pergalė suteiktų papildomų argumentų tiems, kurie ieško alternatyvaus demokratijai valdymo modelio, pokyčių geopolitikoje, naujo požiūrio į tarptautinę teisę ir kitokio saugumo modelio.
Kruvini 2011 m. protestai, geriau žinomi kaip „Arabų pavasaris“, nesukėlė demokratinių permainų, bet turėjo priešingą poveikį arabų pasaulyje – beveik visos šalys nuo to laiko pasuko autoritarizmo keliu ir prarado paskutines tikėjimo demokratija viltis.
Naujausia viešosios nuomonės apklausa parodė, kad arabų pasaulio gyventojai praranda tikėjimą, jog demokratija gali užtikrinti stabilumą Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.
„Rusijos sėkmė tik sustiprins autoritarizmą Artimuosiuose Rytuose, daugelis arabų pasaulio valstybių norės pasidaryti mini Rusijos kopiją savo namuose“, – sakė Kranfildo universiteto Tarptautinio saugumo ir teisės katedros ekspertė Anise Van Engeland.
Rusija naudojasi tuo, kad Jungtinės Valstijos prarado susidomėjimą Artimaisiais Rytais, ir jau seniai bando užpildyti susidariusį vakuumą. Lūžio tašku, pakeitusiu jėgų pusiausvyrą ir požiūrį į Rusiją bei pasaulį, daugelis ekspertų vadina karą Sirijoje ir ypač Rusijos prisijungimą prie konflikto.
„Rusija dar Sirijoje pademonstravo tvirtą jėgą bei savo galimybes, o arabų pasaulis gerbia jėgą ir taip pat elgiasi su Rusija“, – sako Liono 2-ojo universiteto profesorius, Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto Viduržemio jūros regiono ir Artimųjų Rytų tyrimų grupės direktorius Fabrice'as Balanche.
Jungtinės Valstijos neįvykdė savo pažado ir nenubaudė Sirijos prezidento režimo už cheminio ginklo panaudojimą, kuris „atrišo“ rankas Bašarui al Asadui ir jo pagrindinei sąjungininkei Rusijai.
Nuo to laiko, eksperto nuomone, arabų šalys tiki, jog kolektyvūs Vakarai nėra tokie visagaliai ir baisūs, kokia yra Rusija bei negali naudoti jėgos taip, kaip tai daro V.Putinas.
„Jie nebijo Jungtinių Valstijų, nebijo Vakarų sankcijų. Jei prireiks – atsigręš į Rusiją, – teigia F.Balanche. – Karas Sirijoje žymėjo Vakarų hegemonijos pasaulyje pabaigą. Pirmą kartą po SSRS žlugimo Rusija užkirto kelią režimo nuvertimui. M.Gaddafis buvo paskutinis nuverstas lyderis. Įvyko ryškus pokytis 2011–2016 m.“
„Jie supranta, kad Rusija tampa savotišku nauju poliumi, nauja jėga naujame daugiapoliame pasaulyje, apie kurį taip dažnai kalba V.Putinas, o jį atkartoja arabų šalių lyderiai“, – sakė F.Balanche.
Arabų lyderiai po karo Sirijoje įsitikino, kad Rusija „nepalieka savų“, o Jungtinės Valstijos nepalaikė nei H.Mubarako Egipte, nei Zino al Abidino Ben Ali Tunise, kurie pasitraukė dėl „arabų pavasario“ protestų bangos.
Nafta, dujos, grūdai
Karas Ukrainoje jau paveikė kelis arabų pasaulio ekonomikai svarbius sektorius – nuo naftos ir dujų iki žemės ūkio produktų importo, prekybos ginklais ir turizmo.
Persijos įlankos naftos monarchijos palankiai vertina dabartinę padėtį, kylančios energijos kainos leis joms daugiau uždirbti ir padidinti dujų tiekimą Europai.
Libanas, Tunisas ir Egiptas yra priklausomi nuo rusiškų grūdų, rusų verslininkai keliasi į JAE, Egiptas kartu su Rusija remia vieną iš kariaujančių šalių kaimyninėje Libijoje.
Alžyras iš Rusijos perka ginklus, Marokas tikisi Rusijos balso Saugumo Taryboje sprendžiant ginčą dėl Vakarų Sacharos, o Iranas ir Rusija yra sąjungininkai Sirijoje.
Persijos įlankos šalys bendrauja su Rusija pagal „OPEC+“ programą ir kol kas neatsižvelgė į JAV ir Europos raginimus didinti naftos gavybą.
Šią savaitę jas bandys įtikinti JAV prezidentas Joe Bidenas, kuris atvyks į aukščiausiojo lygio susitikimą Saudo Džidoje, kur pirmą kartą susitiks su Saudo Arabijos kronprincu Mohammedu bin Salmanu.
Saudo Arabijos ir JAV santykiai yra įtempti po žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo Turkijoje. Jungtinių Valstijų žvalgybos tarnybos asmeniškai kaltino Saudo Arabijos kronprincą, teigdamos, kad dėl pastovios kritikos valdžiai ir jos institucijoms, būtent jis pritarė J.Khashoggi nužudymui. J.Bidenas dar 2019 m. pažadėjo, kad Saudo Arabija sumokės už žurnalisto nužudymą.
„Daugelis Artimųjų Rytų šalių bando rasti pusiausvyrą santykiuose su JAV ir Rusija, tačiau vystantis konfliktui jos gali tapti jo įkaitėmis“, – rašo Vašingtono instituto mokslo darbuotoja Margaret Dean.
Visuomenės nepasitenkinimas tuo, kaip valdžia sprendžia dar vieną Rusijos invazijos į Ukrainą išprovokuotą krizę, gali sukelti protestus ir dar labiau padidinti nestabilumą Artimuosiuose Rytuose ir už jų ribų.
Nuo Rusijos sėkmės ar nesėkmės priklausys tolesnis arabų pasaulio požiūris į karą Ukrainoje, teigia ekspertai.
Arabų valstybės yra pragmatiškos ir stebės, kaip elgsis JAV, nes Vašingtonas išlieka svarbus daugelio regiono šalių sąjungininkas, sako Merisa Persimmon iš Wilsono centro.
„Rusijos įtaka regione išliks nepakitusi. Ji galės išlaikyti visas svarbias pozicijas. Kol kas niekas neparodo įtakos susilpnėjimo“, – įsitikinęs Rusijos ekspertas Kirilas Semionovas.
Parengta pagal BBC inf.
