Šis ištuštėjęs Rytų Ukrainos miestas atsidūrė kito Rusijos puolimo taikiklyje. Užėmusios didžiausius rytinio Luhansko regiono miestus, Rusijos pajėgos pradėjo smarkesnį puolimą kaimyniniame Donecko regione, kuriam priklauso Slovianskas ir keli kiti miestai, esantys Ukrainos kontroliuojamoje kišenėje. Dėl suintensyvėjusių raketų atakų meras paragino likusius gyventojus palikti miestą prieš artėjantį puolimą.
Pasak „The New York Times“, miestas kupinas ir pykčio, ir nepaklusnumo, ir toli gražu nėra vieningas. Nors daug žmonių jau išvyko, o kiti ruošiasi bėgti, kai kurie gyventojai pasilieka, o kai kurie kaltina Ukrainos kariuomenę, kad ji apšaudo turgų, siekdama įbauginti gyventojus ir priversti juos išvykti, arba net kaip gudrybę, kad gautų daugiau tarptautinės paramos.
„Jie pataikė tyčia“, – sakė 62 metų Serhijus apie Ukrainos pajėgas, padėdamas draugui iš apgadintos parduotuvės surinkti prekes. Kaip ir dauguma apklaustųjų, jis pageidavo būti įvardytas tik vardu, kad karo metu išvengtų pasmerkimo.
Nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių tokius teiginius, kurie tapo pagrindiniu Rusijos propagandos akcentu. Su liepsnomis turguje kovojančios ugniagesių brigados vadovas, išgirdęs tokias kalbas, papurtė galvą. Pasak jo, smūgių kryptis neleido abejoti, kad jie buvo suduoti iš Rusijos kontroliuojamos teritorijos.
Karo pradžioje nepavykus užimti sostinės Kijevo, Maskva sutelkė savo pajėgas užimti du rytinius šalies regionus, kuriuos iš dalies jau kontroliavo separatistų pajėgos – Luhanską ir Donecką, bendrai vadinamus Donbasu.
Praėjusį savaitgalį perėmusios Lysyčansko miesto, o kartu ir beveik viso Luhansko kontrolę, Rusijos pajėgos pradėjo naują puolimą.
Nors Rusijos kariai dar nepradėjo tokių intensyvių, visą dieną trunkančių artilerijos smūgių, kokius naudojo užimdami Lysyčanską, jie pradėjo kasdien smogti ne tik Slovianskui, bet ir kitai kaimyninio Donecko miestų grupei – Kramatorskui ir Bachmutui.
„Jie apšaudo miestą, šaudo į civilius gyventojus, išpuolių padaugėjo“, – pasakojo Sloviansko meras Vadimas Liachas apie Rusijos pajėgas, interviu duodamas smarkiai smėlio maišais užverstoje miesto rotušėje.
„Jie iš tikrųjų terorizuoja gyventojus, – pridūrė jis. – Taip jie tikriausiai ruošiasi puolimui.“
Kalbėdamas apie rusų propagandos skleidžiamą naratyvą, kaltinantį Ukrainos kariuomenę dėl smūgių vykdymo, meras sakė: „Kiekvienas mato tai, ką nori. Jie nori tuo tikėti.“
Slovianskas patyrė nemažai neramumų nuo tada, kai XVII a. buvo įkurtas kaip Rusijos imperijos forpostas. Jis tapo pirmuoju Ukrainos miestu, kuriame 2014 m., netrukus po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, valdžią užgrobė prorusiški separatistai. Po dviejų su puse mėnesio mūšių Ukrainos kariuomenė susigrąžino miesto kontrolę ir nuo to laiko jis išliko ukrainiečių rankose.
Vis dėlto ši istorija ir nuolatinė priklausomybė bei artumas Rusijai nulėmė tai, kaip miestas ir jo gyventojai vertina įvykius ir kaip į juos žiūri kiti.
Nors meras ragino gyventojus evakuotis iš miesto, kol jis netapo per daug pavojingas, dalis gyventojų, pasak jo, atsisako klausyti, nes jiems didelę įtaką daro antiukrainietiška propaganda, kurią skleidžia Rusijos televizijos kanalai ir naujienų žiniasklaida separatistinėse teritorijose.
„Matyt, jie žiūri kanalus ir kalbasi su savo giminaičiais, kurie juos įtikina, kad visa tai netiesa, – sakė V.Liachas. – Labai sunku pasakyti, kodėl tai vyksta. O tai, ką reikia paaiškinti žmonėms šia kryptimi, aš jau darau. Bet jie girdi artilerijos ugnį, jiems atrodo, kad ji sklinda iš Ukrainos kariuomenės. Jų neįtikinsi.“
Jis sakė, kad prorusiška gyventojų dalis tebėra mažuma, galbūt pusė iš 23 000 likusių gyventojų lyginant su 100 000 prieškario gyventojų.
„Tai, matyt, žmonės, kurie laukia atvykstant Rusijos kariuomenės ir LLR, – sakė jis. – Jie jau turi įsišaknijusią nuomonę“.
Kadaise A. Liachas buvo laikomas prorusišku politiku. Į politiką jis atėjo kaip buvusio prezidento Viktoro F. Janukovyčiaus prorusiškos partijos narys ir priešinosi 2014 m. jį nuvertusiems demokratiniams protestams. Jis antrą kadenciją eina Sloviansko mero pareigas kaip opozicinio bloko, kuris buvo suformuotas iš V. Janukovyčiaus partijos likučių, narys. Blokas buvo uždraustas nuo Rusijos invazijos vasario mėn.
Tačiau prezidento Volodymyro Zelenskio paskirtas savo regiono civilinės ir karinės administracijos vadovu V. Liachas tvirtina, kad jo lojalumas Ukrainai nekelia jokių abejonių.
Tačiau kiti Sloviansko gyventojai pokalbiuose atskleidė labai prieštaringas nuomones. Daugelis gyventojų 2014 m. išgyveno separatistų vyriausybės valdymo laikotarpį ir sakė, kad galėtų tai padaryti dar kartą.
Rusijos valdžia nebūtų nei geresnė, nei blogesnė už Ukrainos, sakė Serhijus.
„Ji bent jau buvo stabili, – sakė jis, sėdėdamas prie vienintelio mieste veikiančio prekybos centro. – Jie surinko girtuoklius ir narkomanus.“
Šokių mokytoja ir choreografė Tetiana, kurios vyras tarnauja Ukrainos kariuomenėje, vadovauja kariuomenei paaukotų reikmenų surinkimo centrui. Ji sakė, kad jai skaudu matyti vaizdo įrašus, kuriuose Rusijos kontroliuojamų teritorijų gyventojai skundžiasi, kad prieš atvykstant Rusijos kariams jie badavo, kai Ukrainos kariai, rizikuodami gyvybe, tiekė humanitarinę pagalbą.
„Aš labai myliu šį miestą, – sakė ji, – bet kai kurie žmonės neverti mūsų karių žūties.“
Vis dėlto daugumai Sloviansko gyventojų problemos nėra juodos ir baltos, o dažnai tiesiog painios.
49 metų Oleksandras Feodotovas dirbo nešiku turguje, kai antradienį ten sprogo raketų salvė, tačiau jis sakė nenorįs išvykti, nes žmonės iš Rytų Ukrainos patiria diskriminaciją centrinėje ir vakarinėje Ukrainoje.
„Vakaruose visi iš aukšto žiūri į tuos, kurie yra iš rytų, – sakė jis. – Jie blogai elgiasi su mumis. Jie sako, kad karas prasidėjo dėl mūsų“.
Nepaisant to, jis sakė, kad išvyks prieš Rusijos perėmimą: „Jei ateis rusai, nepasiliksiu nė dienos.“
Nina ir Henadijus Kononenko, kurie vos išvengė gyvybės, kai antradienį šalia jų namų sprogo raketa, pramušusi skylę virtuvės sienoje ir stoge, sakė, kad neišvyks.
Jiems abiem per 70 metų ir jie neturi jėgų persikraustyti, sakė N.Kononenko. Ji yra etninė rusė, o jos vyras – ukrainietis, Moteris tyliai nutildė vyrą, kai jis išsakė antiukrainietiškas sąmokslo teorijas, kurias sakė matęs „YouTube“.
Toliau gatvėje 35 metų Michailas rinko daiktus iš savo draugės namo, į kurį taip pat pataikė raketa, nuolaužų.
„Kad ir kas šaudo, taip neturėtų būti. Tai ne žmogiška, – sakė jis. – Šaudykite laukuose, šaudykite kur nors ten, bet ne virš civilių galvų. Tai neteisinga.“
Parengta pagal „The New York Times“ inf.
