50 neseniai identifikuotų žmonių palaikai bus palaidoti memorialinio centro kapinėse greta 6 671 jau anksčiau palaidotos aukos. Srebrenicos genocidas yra didžiausios žudynės Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
1995 metų liepą, likus keliems mėnesiams iki 100 tūkst. aukų pareikalavusio 10-ojo dešimtmečio bendruomenių konflikto pabaigos, Srebrenicą užėmusios Bosnijos serbų pajėgos, vadovaujamos Ratko Mladičiaus, nužudė daugiau nei 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis ir plėtros eurokomisaras Oliveris Varhelyi pagerbė Srebrenicos aukas, Rusijos invazijai Ukrainoje rodant, kad „net šiandien negalime laikyti taikos savaime suprantamu dalyku“.
„Rusijos nepateisinama ir neišprovokuota agresija prieš Ukrainą sugrąžino į mūsų žemyną brutalų karą, – sakoma jų pareiškime. – Masinis žudymas ir karo nusikaltimai, kuriuos matome Ukrainoje, atgaivina prisiminimus apie [nusikaltimus], matytus per 10-ojo dešimtmečio karą Vakarų Balkanuose.“
„Kaip niekada anksčiau privalome prisiminti Srebrenicos genocidą, stoti ginti taikos, žmogaus orumo ir visuotinių vertybių. Srebrenicoje Europa patyrė nesėkmę ir mes išgyvename savo gėdą“, – sakoma pareiškime.
Srebrenicos aukų palaikų pastaraisiais metais randama retai, bet dingusiais dar laikoma maždaug 1,2 tūkst. žmonių, nurodo Bosnijos ir Hercegovinos Dingusių asmenų institutas.
20 metų laukimo
Identifikavimo procesą apsunkino tai, kad aukų palaikai buvo iškasti buldozeriu ir perkelti į masines kapavietes, siekiant nuslėpti žudynių mastą.
Kasmet liepos 11-ąją rengiamos masinės identifikuotų aukų laidotuvės.
Vieno iš 50 palaidotų žmonių palaikai buvo rasti trijose atskirose masinėse kapavietėse, sakė teismo medicinos ekspertas Amoras Masovičius, dirbęs su dešimtimis masinių kapaviečių Srebrenicos regione.
Jis pridūrė, kad daugumos kitų žmonių palaikai buvo rasti dviejose masinėse kapavietėse.
62 metų Behremas Halilovičius daug metų tikėjosi, kad prieš deramai palaidojant jo brolį bus identifikuota daugiau jo kaulų.
„20 metų laukėme, kol bus rasta daugiau palaikų, bet tai buvo veltui. Daugiau laukti nebegalime“, – sakė jis penktadienį, 50 karstų keliaujant iš Sarajevo į Srebrenicą.
1995 metų liepos 11 dieną B. Halilovičiaus broliui buvo 27-eri. Jis ir jų tėvas bandė pasislėpti pas Jungtinių Tautų pajėgas, bet abu vyrai buvo pagauti ir nužudyti. Pats B. Halilovičius išsigelbėjo pabėgęs per miškus.
„Didvyriai“
Po žiauraus 10-o dešimtmečio karo, nusinešusio apie 100 tūkst. gyvybių, Bosnija ir Hercegovina buvo suskirstyta etniniu principu į du pusiau nepriklausomus darinius – serbų dominuojamą Serbų Respubliką ir musulmonų bei kroatų Bosnijos ir Hercegovinos federaciją. Abu šiuos darinius jungia silpnos centrinės valdžios institucijos.
Nuo tų įvykių praėjo daugiau nei ketvirtis amžiaus, tačiau R. Mladičius ir Radovanas Karadžičius, karo metais buvęs Serbų Respublikos prezidentas, kuris taip pat įkalintas iki gyvos galvos, daugelio serbų akyse tebėra „didvyriai“, o jų atvaizdai vis dar puošia daugybę sienų.
Pagal tarptautinę teisę Srebrenicos žudynės laikomos genocidu, bet serbų lyderiai Bosnijoje ir Serbijoje paprastai neigia, kad jos prilygsta genocidui ir vadina jas tiesiog „didžiuliu nusikaltimu“.
„27 metus kovojame už tiesą ir reikalaujame teisingumo, bet 27 metus jie neigia tiesą, neigia genocidą“, – sakė Srebrenicos moterų asociacijos vadovė Munira Subašič.
Pernai liepą tuometis JT vyriausiasis įgaliotinis Bosnijoje ir Hercegovinoje Valentinas Inzko genocido ir karo nusikaltimų neigimą pripažino neteisėtu ir nustatė už tai laisvės atėmimo bausmę.
Serbams atstovaujantis Bosnijos ir Hercegovinos prezidiumo narys Miloradas Dodikas pasmerkė šį žingsnį.
Jis pradėjo serbų pasitraukimo iš kariuomenės, teismų ir mokesčių sistemos procesą, pakurstydamas būgštavimus, kad šalis gali subyrėti arba gali prasidėti naujas konfliktas.
