Į ligoninę Ispanijoje J. E. dos Santosas buvo nuvežtas praėjusį mėnesį sustojus širdžiai.
Angolos vyriausybė socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad „su dideliu skausmu ir siaubu“ patvirtina J. E. dos Santosą penktadienį 11 val. 10 min. (13 val. 10 min. Lietuvos laiku) mirus.
Pranešime sakoma, kad J. E. dos Santosas, kuris Angolą valdė beveik 40 metų nuo 1979-ųjų, buvo „didelio istorinio mastelio valstybininkas, valdęs... Angolos valstybę labai sunkiais laikais“.
Buvusio prezidento duktė pareikalavo ligoninės palaikyti jo palaikus skrodimui, nes kilo nuogąstavimų dėl galimo nusikaltimo.
Tchize dos Santos, kuri pateikė teisinį skundą prieš savo tėvo žmoną ir asmeninį gydytoją dėl bandymo nužudyti, „paprašė... medicinos centro „Teknon“ palaikyti palaikus... kol bus atliktas tinkamas skrodimas“, nes nuogąstaujama, kad velionis gali būti perduotas Angolai, sakoma jos advokatų pareiškime.
2017 metais iš valdžios pasitraukęs J. E. dos Santosas gyveno daugiausia Barselonoje ir, kaip pranešama, ten buvo gydomas.
Dabartinis Angolos valstybės vadovas Joao Lourenco nuo penktadienio paskelbė penkių dienų nacionalinį gedulą. Šiuo periodu nevyks vieši renginiai, šalies vėliavos bus nuleistos iki pusės stiebo.
J. E. dos Santosas į valdžią iškilo ketveri metai po to, kai Angola tapo nepriklausoma nuo Portugalijos ir joje kilo vienas didžiausių ir kruviniausių Šaltojo karo konfliktų.
Jo politinė kelionė apėmė ir vienpartinį marksistų valdymą postkolonijiniu laikotarpiu, ir demokratinę sistemą, įvestą 2008 metais. Pradėjus silpti sveikatai, jis savanoriškai pasitraukė iš valdžios.
Viešumoje J. E. dos Santosas laikydavosi kukliai, kartais net atrodydavo drovus, tačiau įžvalgiai veikdavo užkulisiuose.
Jis griežtai kontroliavo XVII amžiaus prezidentūros rūmus sostinėje Luandoje, skirstydamas Afrikos pietuose prie Atlanto esančios šalies turtą savo generolams ir politiniams varžovams, kad užsitikrintų jų lojalumą. Jis nušalindavo visus, kas, jo nuomone, įgydavo tokį populiarumą, kad galėtų kelti pavojų jo pozicijoms.
Didžiausias J. E. dos Santoso priešininkas daugiau kaip du dešimtmečius buvo sukilėlių Sąjungos už visišką Angolos nepriklausomybę („Unita“), kuri kovojo su vyriausybe iki pat 2002-ųjų, lyderis Jonasas Savimbi. Jį tais metais armija nukovė.