„Žinoma, tai buvo gėda, nes buvo įdėta daug pastangų jį ginti – tai truko kelis mėnesius“ – sakė 24 metų karys Danylo, kuris sakė, kad buvo vienas iš beveik paskutiniųjų pasitraukusių. – Bet... mes nesame labai nusiminę, nes taip pat norime gyventi.“
Jis ir kitas karys Antonas, kuris taip pat išvyko paskutinėmis dienomis, sekmadienį duodami interviu pasakojo apie savo traukimąsi per Siverskio Donecko upę.
Vyrai su naujienų agentūra „Reuters“ kalbėjosi Slovjanske, mieste, esančiame maždaug už 60 km į vakarus nuo Siverio Donbaso, kuris šiuo metu yra tapęs vienu iš pagrindinių Ukrainos atramos taškų ginant pramoninį Donbaso centrą, kurį Rusija siekia užimti.
„Saugumo sumetimais tai daugiausia vyko tamsoje. Perėjų vietos buvo nuolat keičiamos, nes jos taip pat buvo apšaudomos“, – sakė Danylo.
Jis sakė, kad, kiek jam žinoma, atsitraukimo metu niekas nežuvo.
Baiminasi dėl dar vieno Mariupolio
Antonas sakė, kad Severodonecko gynėjai baiminasi, kad nepasikartotų „Azovstal“ plieno gamyklos pietiniame Mariupolio uostamiestyje apsupimas, kai šimtai ukrainiečių kovotojų atkakliai kovojo ir slėpėsi pramonės komplekse, kol galiausiai turėjo nuleisti ginklus.
Severodonecke ukrainiečių pajėgos taip pat buvo nustumtos atgal į išsiplėtusią pramoninę teritoriją, šį kartą – chemijos gamyklą „Azot“.
„Jei tai būtų tik pėstininkai ir puolimas, mes dar galėtume gintis, bet jų taktika yra sunaikinti visus pastatus, sunaikinti viską, kas yra, ir mes tiesiog neturėjome kur įsitvirtinti, neturėjome kur vesti pozicinio karo, neturėjome kur gintis“, – sakė jis.
„Jie tiesiog tikrina mūsų ištvermę. Nėra jokių logiškų paaiškinimų jų veiksmams, bet jie tiesiog mus alina, tokia visa jų taktika“, – sakė jis.
Antonas sakė, kad gynėjams buvo įsakyta atsitraukti, nes dėl didelių nuostolių nebuvo prasmės laikytis. Jis sakė manąs, kad Rusijos pajėgos patyrė daug didesnių nuostolių.
„Kai kovoji dėl kiekvienos gatvės... kiekvienas šios žemės lopinėlis tampa tavo namais ir tu kovoji dėl viso to. Sunku (priimti sprendimą pasitraukti), bet tokia yra tvarka, o tai reiškia, kad tai teisinga“, – sakė jis.
Grįžusi į Slovjanską Tatjana Chimeon, anksčiau dirbusi choreografe, sakė savanoriškai dalijanti atsargas, įskaitant kojines, drėgnas servetėles, neperšaunamas liemenes ir šalmus.
„Berniukams sunku, kai jie palieka okupuotus miestus. Todėl mes jiems šypsomės ir juos apkabiname, kad šiek tiek praskaidrintume nuotaiką“, – sakė ji. – Tačiau apskritai jų moralė yra gera. Mes tikime jais, viliamės dėl jų.“
Parengta pagal „Reuters“ inf.
