Kijevas teigia, kad „Žibek Žoly“ išplaukė iš Rusijos okupuoto Ukrainos Berdiansko uosto su nelegaliai paimtais kviečiais.
Maskva pripažįsta, kad 7 tūkst. t „Žibek Žoly“ plaukioja su Rusijos vėliava, bet neigia bet kokius pažeidimus.
NATO narė Turkija, bandanti palaikyti ryšius ir su Maskva, ir su Kijevu, oficialiai nieko nekomentuoja. Ukraina spaudžia Turkiją areštuoti laivą.
Saga prasidėjo Maskvos primestos administracijos Ukrainos pietryčiuose pareigūnui ketvirtadienį paskelbus, kad iš Ukrainos Berdiansko uosto, šiuo metu kontroliuojamo Rusijos pajėgų, išplaukė laivas, gabenantis 7 000 tonų grūdų krovinį.
„Po daugelio mėnesių pertraukos pirmasis prekinis laivas paliko Berdiansko komercinį uostą – 7 000 tonų grūdų keliauja į draugiškas šalis“, – per platformą „Telegram“ parašė prorusiškos vietos administracijos vadovas Jevgenijus Balickis.
Rusija teigia „nacionalizavusi“ Ukrainos valstybinę infrastruktūrą ir perkanti grūdus iš vietos ūkininkų.
Ukraina tvirtina, kad grūdai neteisėtai konfiskuojami ir naudojami Rusijos karui finansuoti.
Jūrų eismą stebinčiose interneto svetainėse buvo matyti, kad laivas „Žibek Žoly“ vėliau išmetė inkarą maždaug už kilometro nuo Turkijos Juodosios jūros Karasu uosto.
Be to, remiantis jų informacija, laivas įjungė savo atsakiklius tik likus maždaug 12 valandų iki priartėjimo prie Turkijos.
Apie laivo atplaukimą paskelbė Ukrainos ambasadorius Turkijoje, aktyviai dalyvaujantis šiame ginče.
„Paprašėme Turkijos imtis atitinkamų priemonių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ambasadorius Vasylis Bodnaras.
Vėliau jis Ukrainos valstybinei televizijai sakė, kad prieš keturias dienas netikėtai atplaukusį laivą perėmė vietos pakrančių apsaugos pareigūnai.
Turkijos pareigūnai vis dar nieko nesako, nors 140 m ilgio laivas dabar aiškiai matomas iš Karasu paplūdimio.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį kalbėdamasis su reporteriais pripažino, kad „Žibek Žoly“ nepasiekė savo numatyto kelionės tikslo.
Tačiau jis taip pat menkino Maskvos vaidmenį ar laivo svarbą Rusijos pastangoms atnaujinti laivybą iš šiuo metu rusų kontroliuojamų Ukrainos dalių.
„Turime išsiaiškinti situaciją, – sakė S. Lavrovas. – Laivas tikrai atrodo rusų, plaukiojantis su Rusijos vėliava. Manau, kad jis priklauso Kazachstanui, o krovinys plukdomas pagal Estijos ir Turkijos kontraktą.“
„Niekada nepajudėjo“
Karasu – 30 tūkst. gyventojų turinčio miesto, kuriame žmonių labai padaugėja vasaros turizmo sezonu, – paplūdimyje laiką leidžiantys atostogautojai sako, kad nuo laivo atvykimo jame mažai kas keitėsi.
„Jis niekada nepajudėjo“, – sakė vietos pensininkė Salise Aktan.
„Sekmadienį prie laivo priplaukė valtis, o paskui nuplaukė. Nežinau, kodėl“, – pridūrė 33 metų Gulay Erol.
Keturias dienas trunkanti Turkijos tyla akcentuoja keblią šalies padėtį dėl karo Ukrainoje.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas palaikė audringus, bet glaudžius darbinius santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
R. T. Erdoganas bando tuo pasinaudoti ir nori, kad Turkija dalyvautų diplomatinėse derybose, taip pat derybose dėl grūdų gabenimo iš Ukrainos uostų atnaujinimo.
Tačiau jo santykius su Rusija komplikuoja Turkijos, kaip NATO narės, tarptautiniai įsipareigojimai.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu neseniai sakė, kad Ankara tiria pranešimus apie Rusijos atgabentus ukrainietiškus grūdus, pasiekusius jos Juodosios jūros krantus.
Tačiau jis pridūrė, kad Turkijai iki šiol nepavyko rasti jokių pavogtų ukrainietiškų grūdų siuntų.
Ankara taip pat tiekia kovos dronus Ukrainai, kaip pasirodė, labai naudingus lėtinant Rusijos puolimą Donbase.
Be to, Turkija bando organizuoti Jungtinių Tautų vadovaujamas derybas tarp Rusijos ir Ukrainos dėl grūdų gabenimo Juodąja jūra atnaujinimo.
Praėjusią savaitę R. T. Erdoganas per NATO viršūnių susitikimą Madride sakė, kad jo šalis bando vykdyti „subalansuotą politiką“, nes yra labai priklausoma nuo energijos iš Rusijos.
Turkų gynybos pareigūnai pirmadienį susitiko su ukrainiečių delegacija. Detalių apie šias derybas nepaskelbta.
