Y. Lapidas premjero postą perėmė penktadienį, žlugus Izraelio koalicinei vyriausybei. Šalis lapkritį planuoja naujus rinkimus – jau penktus per mažiau nei ketverius metus.
Pirmasis išbandymas naujojo lyderio laukė jau kitą dieną, kai Libano šiitų kovotojų grupuotė „Hizbollah“ paleido tris dronus dujų telkinio rytinėje Viduržemio jūros dalyje link.
Izraelis teigė, kad dronus, kurie nebuvo ginkluoti, numušė naikintuvas ir iš karinio laivo paleistos raketos, jiems artėjant prie dujų telkinio.
Prieš išvykdamas iš Tel Avivo Y. Lapidas sakė, kad iškels šį klausimą per pokalbį su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
„Žinoma, taip pat aptarsime, kas neseniai nutiko prie Libano krantų, – sakė Y. Lapidas. – Buvo atakų prieš Izraelio dujų gavybos platformas. Izraelis netoleruos tokio pobūdžio atakų prieš jo suverenumą.“
Libanas atmeta Izraelio pareiškimus, kad Karišo dujų telkinys yra jo teritoriniuose vandenyse.
2020 metais Libanas ir Izraelis atnaujino derybas dėl jūrų sienos, bet pagal Izraelio ir ankstesnius Jungtinių Tautų žemėlapius Karišo telkinys patenka į Izraelio vandenis, o ne į ginčijamą teritoriją, dėl kurios vyksta derybos.
JAV remiamos derybos įstrigo dėl Beiruto tvirtinimo, kad reikia keisti JT derybose naudotą žemėlapį.
Per dvišales derybas Paryžiuje bus kalbama ir apie „Hizbollah“ rėmėjus Irane, Izraeliui griežtai priešinantis tarptautinėms pastangoms atgaivinti branduolinį susitarimą su Iranu.
„Svarbu, kad mūsų pozicija nepritarti šiam susitarimui būtų išgirsta“, – antradienį sakė Y. Lapidas.
Izraelio pareigūnai nuogąstauja, kad sušvelninus sankcijas Iranui – mainais į jo branduolinės programos apribojimus – Teheranas galėtų didinti finansavimą „Hizbollah“ ir palestiniečių kovotojų judėjimui „Hamas“.
