Siekdama susilpninti Rusijos ekonomiką ir priversti Vladimirą Putiną nutraukti karą Ukrainoje, Europa prieš Maskvą panaudojo precedento neturintį ekonominių sankcijų arsenalą.
Tačiau artimiausiais mėnesiais, kai eksporto draudimai pradės stabdyti okupantų šalies prekybos tinklus, Rusija ims trokšti uždraustų prekių, kurios yra būtinos jos kariuomenei ir vidaus ekonomikai. Kremlius taip pat norės papildyti savo karo kasą pajamomis, gautomis pardavus sankcionuotus produktus – nuo anglių ir naftos iki ikrų – pirkėjui užsienyje.
Tai reiškia, kad anksčiau ar vėliau Maskva pradės ieškoti spragų sankcijose.
„Savo šalyje manome, kad visos skylės turi būti užkaišiotos, kad nebūtų jokios galimybės ką nors kontrabanda įvežti, – dienraščiui „Politico“ pasakojo vienas aukšto rango ES diplomatas. – Tačiau... esame realistai ir žinome, kad jei yra sankcijos, visada atsiras žmonių, kurie norės jas apeiti... Neįmanoma absoliučiai visko sužiūrėti.“
Ko norės Rusija?
Nuo 2014 m., kai Rusija aneksavo Krymą ir dėl to kilo pirmoji sankcijų banga, po kurios Maskva stengėsi padidinti savo savarankiškumą, tačiau tai pavyko padaryti ne visose srityse. Vis dėlto, lengviau pasigaminti pačiamsūrį nei savarankiškai sukonstruoti mikroschemų.
Tai reiškia, kad Rusijai prireiks vakarietiškų technologijų ir mašinų, nes sankcijos daro neigiamą poveikį tiekimui. Šie daiktai yra gyvybiškai svarbūs tiek karinėms, tiek civilinėms reikmėms, taip pat naftos ir dujų eksportui į tokias šalis kaip Indija, į kurią prekybos kelias dar nėra uždarytas.
„Rusijai labai reikia mikroschemų, puslaidininkių komponentų ir kelių pagrindinių svarbių žaliavų, pavyzdžiui, ličio, kad galėtų toliau gaminti ginklų sistemas ir elektros akumuliatorius, reikalingus karinėms reikmėms, – aiškino buvęs Ukrainos prekybos pareigūnas. – Be šių sunkiai pagaminamų prekių Rusijos karinė pramonė bus faktiškai paralyžiuota.“
Rusija yra priklausoma nuo Vakarų indėlio į naftos ir dujų infrastruktūrą, todėl neseniai priimtas draudimas eksportuoti suskystintų gamtinių dujų (SGD) įrangą Maskvai kelia didelių problemų.
„Priklausomybė yra labai didelė, – sakė Tarptautinio strateginių studijų instituto tyrėja Marija Šagina.
Iš kur Rusija jų gaus?
Tikėtina, kad Maskva bandys importuoti ribojamas prekes naujais prekybos keliais, naudodama savus metodus, kad išvengtų arba apeitų Vakarų kontrolę.
Šalių, kurios laikomos potencialiomis silpnosiomis sankcijų vykdymo ir laikymosi vietomis, sąrašas yra įvairus, ir V.Putinas ras pasipelnyti norinčų partnerių giliai Europoje ir už jos ribų.
„Istoriškai yra pora jurisdikcijų, kurios pasirodė esančios sankcijų vengimo priešakinėse linijose, – sakė buvęs JAV iždo departamento vyresnysis sankcijų pareigūnas. – Turkija ir JAE šiuo požiūriu yra labai svarbios“.
Turkija, kuri naudojasi privilegijuota prieiga prie ES rinkos per muitų sąjungą, nėra prisirišusi su ES sankcijomis taip, kaip Šveicarija ir Norvegija.
Dar yra Rusijos kaimynės Eurazijos ekonominėje sąjungoje, kurią sudaro Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Armėnija ir Kirgizija. Buvę Vakarų žvalgybos pareigūnai sakė, kad šioje teritorijoje gali būti padidinta reguliari prekyba, kurią viešai skatina Kazachstanas. Tačiau įprastos prekybos padidėjimas gali būti susijęs ir su nelegalių sankcionuotų prekių srautais.
„Čia, į Kirgiziją, masiškai atvyko rusai, dirbantys IT sektoriuje. Tačiau [pasišnekučiavęs] Biškeko baruose sužinojau, kad ne visi jie čia atvyko dėl politinių priežasčių. Kai kurie „pabėgo“ su darbdavio palaiminimu, kad apeitų sankcijas“, – „Twiter“ rašė Prancūzijos geopolitikos instituto docentas Kevinas Limonier.
M.Šagina mano, kad „Kazachstanas rūpinasi savo tarptautine reputacija“, nes vis dar nori pritraukti verslą iš Kinijos ir Vakarų, tačiau „jei kokiai nors Kirgizijos įmonei nerūpi“, kad dėl antrinių sankcijų ji bus atkirsta nuo JAV rinkos, ji gali imtis pelningo sankcijų vengimo verslo.
Silpnos grandys Europoje
Maskva taip pat galėtų ieškoti lengviausių eksporto kontrolės būdų ES. Taip yra todėl, kad bloko viduje kiekviena šalis turi savo nacionalines muitines ir sankcijų vykdymo užtikrinimą, todėl kai kurios jurisdikcijos yra švelnesnės nei kitos.
Kaip pavyzdį M.Šagina pateikė Italiją, kurioje po 2014 m. sankcijų buvo „daug atvejų“, kai uždraustos prekės buvo siunčiamos į Rusiją. Jos teigimu, laivai, „susiję su Vokietija, Italija, Graikija ir Bulgarija“, taip pat švartuodavosi Krymo uostuose, kuriems jau seniai taikomos sankcijos.
O ES šalys istoriškai nebuvo tokios griežtos sankcijų vengimo atžvilgiu. Pavyzdžiui, po to, kai 2015 ir 2016 m. „Siemens“ į Rusiją siuntė dujų turbinas, kurios atsidūrė Kryme, prokurorai, kaip pranešama, atliko tyrimą dėl kai kurių „Siemens“ darbuotojų, tačiau apie tyrimo išvadas viešai nepranešė.
„Kol kas nieko negirdėjome apie jokias teisines šio [“Siemens“] pažeidimo pasekmes, – sakė Europos teisės aktų leidėja Anna Fotyga, buvusi Lenkijos užsienio reikalų ministrė. – Priešingai, „Siemens“ daugelį metų nekeitė už įrengimą atsakingos bendrovės akcijų ... Toks požiūris buvo įmanomas, nes jis visiškai sutapo [su] Berlyno Rusijos politika“.
Ji pridūrė, kad Komisija, vertindama šį atvejį, buvo „labai geranoriška“.
„Siemens“ atstovas spaudai atsakė, kad „mes, kaip bendrovė, nelaikomi atsakovais ir niekada jais nebuvome“, ir pridūrė, kad tai „procesas ... susijęs su asmenimis (iš dalies buvusiais darbuotojais)“, ir bendrovė pritaria sankcijoms.
Kontrabandininkai jūrose
Sankcijomis ne tik nutrauktas taip reikalingų užsienio prekių tiekimas, bet ir siekiama sumažinti Europos rinką Rusijos eksportui. Maskvai reikės ir toliau eksportuoti tokias prekes kaip nafta, anglis, mineralai ir grūdai, kad galėtų maitinti savo karo ekonomiką ir finansuoti invaziją į Ukrainą. Ekspertai įspėja, kad V. Putinas gali rasti gudrių būdų, kaip ir toliau parduoti benziną ar kitas prekes Vakarams.
Birželio 3 d. ES šalys susitarė iki šių metų pabaigos blokuoti Rusijos naftos tiekimą į ES, o tai reiškia, kad laikrodis tiksi ir Rusija turi pertvarkyti savo naftos eksportą.
Viena iš įprastų gudrybių – naudoti perpylimą iš laivo į laivą, kai, pavyzdžiui, Rusijos laivas tarptautiniuose vandenyse iškrauna naftą į kitą tanklaivį, kuris prisišvartuoja ES uoste ir nurodo, kad nafta gabenama iš šalies, kuriai netaikomos sankcijos.
Kita gudrybė – laivai išjungia savo buvimo vietos sekimo įrenginius, kad nuslėptų savo veiklą. Nuo invazijos į Ukrainą Rusijos tanklaiviai ėmė dažniau naudoti šią praktiką.
Ir nors mokslininkai, remdamiesi geochemine analize, iš esmės gali nustatyti, iš kur nafta gaunama, čia taip atsiveria ne viena spraga.
„Jei viską maišote ir slepiate, iš kur ji gaunama, tikrai kyla tikėtino paneigimo problema“, – sakė buvęs aukšto rango sankcijų pareigūnas. – Kazachstano nafta ir Rusijos nafta yra gana panašios, tai nenuostabu.“
Istoriškai ES sankcijų vykdymo užtikrinimas buvo daug silpnesnis nei JAV, tačiau kovo mėnesį Europos Komisija atidarė internetinį informavimo portalą, kad paskatintų žmones pranešti apie įtariamus pažeidimus.
Nusikaltimai ir bausmės
Blokas taip pat parengė planus sankcijų Rusijai pažeidimą laikyti nusikaltimu, kad ES vyriausybėms būtų lengviau areštuoti taisykles pažeidžiančių bendrovių ir asmenų turtą. Taip pat rengiama nauja iniciatyva, skirta koordinuoti muitų režimus visame bloke, pavadinta „Operacija Oskaras“.
Taip siekiama suvienyti Europolo, „Frontex“ ir „Eurojust“ darbą, tačiau galiausiai jos sėkmė priklausys nuo atskirų šalių teisėsaugos institucijų pastangų.
Ekspertai nurodo, kad Vengrija, Bulgarija ir ES nepriklausančios Balkanų šalys, įskaitant Rusijai palankią Serbiją, yra potencialios silpnosios teisėsaugos grandys.
Nepaisant atnaujintų pastangų kovoti su vengimu, yra tikimybė, kad bendrininkaujančios arba pasipelnyti siekiančios vyriausybės ir įmonės ir toliau teiks V. Putinui tai, ko jis nori.
Tačiau net jei Rusija ir toliau importuos uždraustas prekes, Maskvai vis tiek teks mokėti už tinkamų apėjimo būdų paiešką.
„Šalys, kurios palengvina Rusijos prekybos srautus, žino, kaip daryti verslą“, – sakė Groningeno universiteto Nyderlanduose sankcijų ekspertas Francesco Giumelli. – Jos tai įkainuos“.
Parengta pagal „Politico“ inf.
