„Švedijoje Švedijos teisę taiko nepriklausomi teismai. Švedijos piliečiai nėra išduodami. Ne Švedijos piliečiai gali būti išduodami kitų šalių prašymu, tačiau tik tuo atveju, jei tai neprieštarauja Švedijos įstatymams ir Europos konvencijai“, – rašytiniame pareiškime naujienų agentūrai AFP sakė teisingumo ministras Morganas Johanssonas.
Trečiadienį Turkija pareiškė, kad sieks įtariamų kurdų kovotojų ir perversmo organizatorių ekstradicijos iš Švedijos ir Suomijos. Ši galimybė numatyta susitarime, kuris užtikrino Ankaros paramą šių Šiaurės šalių narystei NATO.
Ketvirtadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas perspėjo Švediją ir Suomiją, kad dar gali blokuoti jų stojimą į Aljansą, jeigu jos neįgyvendins naujo susitarimo su Ankara.
M. Johanssono pareiškime sakoma, kad Švedijos Aukščiausiasis Teismas paprastai „atlieka tyrimą ir turi veto teisę. Ši sistema tebegalioja. Susitarime aiškiai nurodyta, kad ekstradicijos klausimu laikomės Europos konvencijos, kurią yra pasirašiusios Švedija, Suomija ir Turkija“.
R. T. Erdogano griežtą įspėjimą paskelbė baigiantis NATO viršūnių susitikimui, kuriame JAV vadovaujamas aljansas oficialiai pakvietė Šiaurės šalis prisijungti prie 30 valstybių bloko.
Stokholmas ir Helsinkis atsisakė daugelį dešimtmečių vykdytos neutralumo politikos ir paskelbė apie planus stoti į NATO, visuomenėje išaugus paramai tokiam žingsniui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Buvo tikimasi greito šių valstybių prisijungimo prie Aljanso, tačiau gegužę R. T. Erdoganas atsisakė pritarti jų stojimui ir apkaltino Šiaurės valstybes teikiant prieglobstį kurdų kovotojams bei palaikant „terorizmą“.
R. T. Erdoganas taip pat pareikalavo, kad jos panaikintų ginklų prekybos embargą, įvestą 2019 metais dėl Ankaros karinės kampanijos Sirijoje.
Panašu, kad 10 punktų memorandume, kurį visos trys šalys pasirašė antradienį NATO viršūnių susitikimo kuluaruose, atsižvelgta į Turkijos susirūpinimą keliančius klausimus.
Galiausiai R. T. Erdoganas pritarė naujų narių priėmimui ir surengė šiltą susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu, po kurio buvo duotas pažadas parduoti naujų naikintuvų Turkijai.
Tačiau R. T. Erdoganas, baigiantis aukščiausio lygio susitikimui, žurnalistams pareiškė, kad memorandumas dar nereiškia, jog Turkija besąlygiškai pritars abiejų šalių narystei.
Naujų narių priėmimui privalo pritarti visos esamos bloko valstybės ir jų parlamentai.
R. T. Erdoganas perspėjo, kad nuo būsimo Švedijos ir Suomijos elgesio priklausys, ar jis perduos jų prašymą Turkijos parlamentui ratifikuoti.
„Jei jos įvykdys savo įsipareigojimus, mes pateiksime jį parlamentui. Jei jie nebus įvykdyti, apie tai negali būti nė kalbos“, – sakė jis.
Vienas Vakarų diplomatinis šaltinis NATO viršūnių susitikimo užkulisiuose apkaltino R. T. Erdoganą imantis „šantažo“.
