Ukrainos valdžia teigė, kad tai buvo vienintelis būdas išgelbėti Mariupolio gyvybes gynėjų, kurie buvo nuolat apšaudomi ir neturėdami galimybės gauti būtiniausių atsargų kelis mėnesius praleido apgulti gamykloje.
Ukrainos žvalgyba trečiadienį (birželio 29 d.) pranešė, kad 144 ukrainiečių kariai, įskaitant daugybę metalurgijos gamyklos „Azovstal“ pietiniame Mariupolio uostamiestyje gynėjų, buvo išlaisvinti apsikeitus belaisviais su Maskva.
„Tai didžiausi mainai nuo pat Rusijos invazijos pradžios. Iš 144 išlaisvintųjų 95 yra „Azovstal“ gynėjai“, – pranešė Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinė žvalgybos valdyba.
43 iš išlaisvintų karių priklausė pulkui „Azov“ – buvusiam sukarintam daliniui, kuris dabar yra integruotas į Ukrainos kariuomenę.
Tačiau apie kitų nelaisvėje likusių karių padėtį yra žinoma labai mažai.
25 metų Hanna Naumenko sako, kad negirdėjo savo vyro balso nuo tos dienos, kai jis gegužės mėn. išėjo iš plieno gamyklos.
„Azov“ pulko vadas Denisas Prokopenka savo žmonai Katerinai paskambino vieną kartą, pokalbis truko maždaug 30 sekundžių, pačioje nelaisvės pradžioje. Ryšys buvo labai prastas, pora vos girdėjo vienas kitą, tačiau Kateryna skambutį apibūdina kaip laimingą prisiminimą.
Tuomet ji sužinojo, kad jos vyras ir jo bendražygiai kovotojai buvo laikomi patenkinamomis sąlygomis, tačiau nebuvo įmanoma žinoti, ar D.Prokopenka galėjo laisvai reikšti savo mintis telefonu.
Dabar „Azov“ šeimos sako, kad iš ribotos informacijos, kurią gauna iš derybininkų, tikrai žino, jog Ukrainos belaisviai, saugomi pagal tarptautinę humanitarinę teisę, laikomi blogomis sąlygomis, kurios neatitinka Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais ir suimtaisiais reikalavimų.
„Mes žinome, kad izoliatorius, kuriame laikomi karo belaisviai, yra perpildytas, maistą ir vandenį reikia pagerinti“, – pareiškime sakė Kateryna Prokopenko.
„Anksčiau paleistų karo belaisvių istorijos rodo, kad jie patyrė fizinius ir psichinius kankinimus“, – pranešime spaudai pridūrė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
Iš „Azovstal“ į nelaisvę pateko apie 2 500 Ukrainos karių ir vadų, daugiau kaip 900 iš jų – iš „Azov“ pulko.
Jie buvo perkelti į apsiskelbusią Donecko liaudies respubliką, kurios lyderis Denisas Pušilinas neseniai pareiškė, kad „yra pakankamai medžiagos surengti Ukrainos kariuomenės tribunolą“, ir pažadėjo atvirą teismą.
Tokių teismų Donecke jau būta: neseniai mirties bausme buvo nuteisti trys Ukrainos ginkluotųjų pajėgų užsienio kariai.
Rusijos tyrimų komitetas pareiškė, kad apklaus kovotojus, ir pasklido gandai, kad kai kurie iš jų buvo perkelti į Rusiją. Ukrainos pusė negalėjo patvirtinti, ar visi ukrainiečiai liko Donecko srityje, Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamose teritorijose.
Prieš savaitę kalbėdamas per nacionalinę televiziją Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas sakė, kad mainų procese dalyvauja ne tik Ukraina, bet ir tarptautinės institucijos. Jis pavadino tai „labai subtiliu reikalu“, kurio „nereikėtų trikdyti“.
Ukrainos pusė sako, kad derybų procesas yra labai slaptas, o į nelaisvę paimtų karių šeimos nerimauja, kad jų artimieji bus pamiršti.
Jie paprašė užsienio žurnalistų apsilankyti vietoje, kur laikomi belaisviai, o Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK), kuris turi įgaliojimus lankyti į nelaisvę patekusius Ukrainos karius, – patikrinti jų laikymo sąlygas.
Gegužės mėn. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas užregistravo iš gamyklos „Azovstal“ išvykstančius kovotojus, kad būtų galima geriau atsekti, kas pateko į nelaisvę. Tai taip pat buvo padaryta siekiant padėti belaisviams palaikyti ryšį su savo šeimomis, tuo metu teigė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto komanda.
Šeimos nariai per procedūrą galėjo patikrinti, ar kas nors iš gamyklos išvyko į nelaisvę gyvas, bet ne daugiau.
Hanna Naumenko neseniai vykusiame pokalbyje su „Euronews“ paaiškino, kad suimtųjų šeimos ir visuomenė darė gana didelį spaudimą Tarptautiniam Raudonajam Raudonajam Kryžiui. Organizacijos skambučių centras buvo užtvindytas. Taip pat buvo sukurta internetinė forma, skirta šeimų prašymams, ir norintieji sužinoti informacijos apie savo artimuosius buvo raginami ja pasinaudoti.
Pasak jos, šie oficialūs šeimų prašymai yra labai svarbūs, nes tai leidžia Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui prašyti leidimo patikrinti konkretų kalinį.
„Mes esame gana ramūs, kad organizacija veikia ir kad vieną dieną netrukus mūsų artimieji bus laisvi, – sakė J. Naumenko. – Prisiminkite, kaip buvo Tairai [kovo mėnesį į nelaisvę paimtam ir neseniai paleistam ukrainiečių paramedikui]? Apie jos padėtį nelaisvėje nebuvo jokios informacijos, o paskui staiga ji tapo laisva. Labai tikimės, kad panašiai bus ir dabar.“
Parengta pagal „Euronews“ inf.
