A. Pabrikas sakė, kad Rusijos agresija Ukrainoje aiškiai parodė, jog tokios oro erdvės gynybos sistemos yra būtinos.
Jis nurodė, kad šis pirkimas sustiprins regioninį bendradarbiavimą ir abiejų Baltijos šalių bendrą gynybą.
K. Laanet savo ruožtu sakė, kad „NATO viršūnių susitikimas pasiuntė aiškią žinią, kad pagalba bus teikiama tiems, kurie taip pat yra pasiruošę gintis patys“.
Ji pridūrė, kad Estija yra patikima sąjungininkė, pasiruošusi prisidėti savuoju indėliu į oro gynybą.
Ketinimų raštas turėtų tapti pagrindas bendrai Latvijos ir Estijos ginkluotės pirkimo sutarčiai, leidžiantis koordinuoti abiejų šalių veiksmus, veiksmingai naudoti gynybai skiriamas lėšas ir stiprinti regiono bendrą stabilumą ir saugumą.
Bendras pirkimas su Estija reiškia, kad Latvija nedelsdama pradės kurti vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemą, suvokdama šių pajėgumų svarbą. Ryga neatmeta, kad prie šių pirkimų gali prisidėti ir kiti sąjungininkai.
Konkretūs pasiūlymai dėl šių sistemų įsigijimo turėtų būti paskelbti liepos pabaigoje, bet kol kas nebuvo paskelbta jokių detalių apie projekto kainą arba pristatymo terminus.
Naujoji sistema reikšmingai sustiprintų Latvijos ir Estijos galimybes numušti raketas, kokias Rusija šiuo metu naudoja prieš Ukrainą.
Kaip anksčiau buvo pranešta, reaguojant į būtinybę sustiprinti gynybos pajėgus Baltijos jūros regione po Rusijos invazijos į Ukrainą, Latvijos nacionalinės oro pajėgos nuo liepos 26 dienos pradės naudoti Ispanijos perduotą „žemė–oras“ tipo NASAMS raketų bateriją. Ji bus dislokuota Lielvardės karinių oro pajėgų bazėje Latvijos centrinėje dalyje.
