„Sprendimas priimtas 170 balsų „už“, 37 balsais „prieš“ ir 21 susilaikius“, – po balsavimo paskelbė parlamento pirmininko pavaduotojas Atanasas Atanasovas.
Šiaurės Makedonijos stojimo į ES klausimai ir Bulgarijos priešinimasis šiam žingsniui yra svarbios temos per šiuo metu Briuselyje vykstantį Bendrijos lyderių susitikimą.
Balsavimas parlamente atveria Bulgarijos vyriausybei galimybę liautis blokuoti derybų pradžią mainais į ES garantijas, jog Šiaurės Makedonija išpildys Sofijos reikalavimus, susijusius su seniai besitęsiančiais ginčais dėl istorijos ir kalbos.
Sprendime sakoma, kad Šiaurės Makedonija privalo pakeisti savo konstituciją, kad bulgarai būtų pripažinti tautine grupe, pasirašyti dvišalį protokolą ir „veiksmingai įgyvendinti“ 2017 metų draugystės, geros kaimynystės ir bendradarbiavimo sutartį bei nutraukti neapykantos retoriką.
„Galų gale, mes suinteresuoti, kad Vakarų Balkanai, Šiaurės Makedonija ir Albanija turėtų galimybę įstoti į ES“, – debatų metu kalbėjo dešiniosios partijos „Demokratinė Bulgarija“ (DB), pateikusios siūlymą parlamentui, pirmininkas Christas Ivanovas.
„Šiandienos sprendimas leidžia mums susieti savo reikalavimus su pagrindinėmis Europos vertybėmis ir standartais“, – pridūrė jis, ragindamas partijas „nepraleisti šios geros progos“ išspręsti šį klausimą iki Prancūzijos pirmininkavimo ES pabaigos birželio 30 dieną.
„Žinokite, kad elgiamės teisingai <...> Stipriausias spaudimo instrumentas yra pats derybų procesas“, – pareiškė Ch. Ivanovas ir pridūrė, kad Bulgarija galės geriau apginti savo interesus derybų dėl Šiaurės Makedonijos kandidatavimo proceso metu.
Bulgarijos ministras pirmininkas Kirilas Petkovas pasveikino šį sprendimą iš Briuselio, kur jis dalyvauja ES viršūnių susitikime su Vakarų Balkanų šalių lyderiais.
„Bulgarijos parlamentas šiandien priėmė istorinį sprendimą, uždegdamas žalią šviesą Prancūzijos pasiūlymui dėl Šiaurės Makedonijos įstojimo į ES. Vakarų Balkanų integracija yra strateginis ES interesas", – tviteryje parašė K. Petkovas.
„Nepriimtinas“ pasiūlymas – Šiaurės Makedonijos premjeras
Nors Bulgarija 1991 metais tapo pirmąja šalimi, pripažinusia kaimyninės Makedonijos nepriklausomybę, Skopjės siekį pradėti derybas dėl narystės ES trikdė Sofijos priešinimasis.
Tačiau pakitusi kai kurių Bulgarijos opozicijos jėgų nuostata galbūt padės šiuos nesutarimus greičiau išspręsti.
Prancūzija, šiuo metu pirmininkaujanti ES, mėgina tarpininkauti abiejų šalių dialogui. Briuselis nerimauja, kad pažangos Vakarų Balkanų klausimu stoka gali priartinti regioną prie Rusijos ir Kinijos.
K. Petkovas leido suprasti palaikantis Prancūzijos siūlomą kompromisą, kurį jis vadino „labai geru pasiūlymu“. Anot premjero, šis sprendinys įpareigotų Šiaurės Makedoniją dar prieš pradedant derybas dėl stojimo į ES pakeisti savo konstituciją, kad bulgarai būtų oficialiai pripažinti tautine mažuma.
Santykių su Šiaurės Makedonija klausimas Bulgarijoje pastaruoju metu yra tapęs itin politiškai opus.
K. Petkovas palaikė poziciją, kad santykius su Skopje reikia gerinti, tačiau tai buvo viena iš priežasčių, anksčiau šį mėnesį paskatinusių prieš isteblišmentą nusistačiusią partiją ITN pasitraukti iš valdančiosios koalicijos.
Trečiadienį parlamente įvykęs balsavimas dėl nepasitikėjimo sužlugdė K. Petkovo vyriausybę, bet premjeras toliau lieka poste ir tikisi sutelkti naują įstatymų leidėjų daugumą.
Patirdamas didėjantį savo partnerių ES spaudimą ir visuomenės pritarimo trūkumą namuose, K. Petkovas pareiškė, kad pasisako už kompromisą ir paragino parlamentą pritarti veto panaikinimui.
Pasikeitus opozicinės konservatyvios partijos GERB pozicijai, kurios vyriausybė paskelbė veto 2020 metais, ir užsitikrinus turkų mažumos opozicinės partijos MRF pritarimą, sprendimas tapo įmanomas.
Abi partijos balsavo už pasiūlymą, o nacionalistinės partijos „Atgimimas“ ir prieš isteblišmentą nusiteikusios ITN partijos jį sukritikavo ir balsavo prieš. Socialistų partija BSP susilaikė.
K. Petkovas vėlų ketvirtadienio vakarą Briuselyje pareiškė, kad po balsavimo parlamente veto panaikinimas „gali būti kuo greičiau patvirtintas [vyriausybės]“.
Visgi šis pokytis tik mažu žingsniu priartins Šiaurės Makedoniją prie įstojimo į ES, nes Bulgarijos parlamentarai penktadienį pažadėjo ginti neišspręstus klausimus derybų procese, o prireikus – įvesti naujas blokadas.
Penktadienio parlamento sprendime ypač pabrėžiama, kad „niekas Šiaurės Makedonijos stojimo į ES procese negali būti aiškinamas kaip pripažinimas iš Bulgarijos pusės, kad egzistuoja „makedonų kalba“, kurią Sofija laiko kilusia iš bulgarų dialekto.
Šiaurės Makedonijos ministras pirmininkas Dimitaras Kovačevskis taip pat sumenkino viltis pasiekti susitrimą, sakydamas, kad „dabartinės formos“ pasiūlymas yra „nepriimtinas“.
