Duomenys paskelbti prieš svarbų ES lyderių viršūnių susitikimą Briuselyje vėliau šią savaitę, kuriame bus svarstoma galimybė Ukrainai ir Moldovai suteikti kandidačių į ES statusą, kaip neseniai rekomendavo Europos Komisija. ES lyderiai svarsto labai simbolinį žingsnį, siekdami solidarizuotis su Ukraina vykstant Rusijos invazijai. Tačiau priėmimas į ES yra politiškai ilgas ir teisiškai sudėtingas procesas. Pavyzdžiui, Slovakija gavo kandidatės statusą 1999 m., o ES nare tapo 2004-aisiais. Tais pačiais metais Turkijai buvo suteiktas kandidatės statusas, tačiau ji vis dar nėra šalis narė.
Dar vienas pavyzdys – Šiaurės Makedonija, septyniolika metų kandidatė į ES ir tik 2020 m. liepos mėnesį Europos Komisija iš esmės uždegė žalią šviesą stojimo deryboms. Vis dėlto ES valstybė narė Bulgarija blokuoja procesą ginčydamasi dėl rašytinės abiejų šalių istorijos ir bulgarų mažumos teisių Šiaurės Makedonijoje.
Dauguma ES piliečių taip pat mano, kad karas Ukrainoje netrukus paveiks jų gyvenimą arba jau turi įtakos jų gyvenimo lygiui. Maždaug 40 proc. respondentų sakė, kad dėl karo jų gyvenimo lygis jau pablogėjo arba dar pablogės ateinančiais metais.
Apklausa taip pat parodė, kad dauguma ES piliečių vėl teigiamai vertina narystę ES, o beveik du trečdaliai mano, kad tai yra geras dalykas – geriausias įvertinimas nuo 2007 metų.
Per Eurobarometro apklausą balandžio ir gegužės mėnesiais apklausta maždaug 27 tūkst. žmonių.
