Birželio 28–30 dienomis numatytas susitikimas laikomas svarbiu momentu 30-čiai Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos sąjungininkių, jau ketvirtą mėnesį vykstant Rusijos sukeltam karui Ukrainoje.
Į viršūnių susitikimą delegacijas siunčia Švedija ir Suomija, kurios pateikė prašymus įstoti į NATO, o naujasis Pietų Korėjos prezidentas Jun Suk Jeolas taip pat bus pirmasis savo šalies vadovas, dalyvausiantis šiame susitikime.
Japonija, svarbi JAV sąjungininkė, bet ne NATO narė, kartu su kitomis Didžiojo septyneto (G7) šalimis tiekia Ukrainai gynybines priemones ir taiko griežtas sankcijas Rusijai.
„Bus išbandomi Japonijos, vienintelės Azijos šalies Didžiajame septynete, diplomatiniai gebėjimai“, – žurnalistams sakė F. Kišida.
Jis sakė, kad jo dalyvavimas NATO viršūnių susitikime bus „pirmas kartas Japonijos ministrui pirmininkui“, ir pridūrė, kad ketina akcentuoti ryšį tarp saugumo problemų Europoje ir Azijoje.
Pastarosiomis savaitėmis F. Kišida surengė Keturšalės grupės (Quad) aukščiausiojo lygio susitikimą ir lankėsi įvairiose šalyse, įskaitant Singapūrą, kur penktadienį sakė pagrindinę kalbą Šangri-La dialogo aukščiausiojo lygio susitikime saugumo klausimais.
„Aš pats jaučiu, kad negalima delsti, kitaip Ukraina šiandien gali tapti Rytų Azija rytoj“, – perspėjo jis tame susitikime.
