„Jungtinės Karalystės vyriausybė parengė teisės aktą, kuriuo patvirtino savo ketinimą vienašališkai pažeisti tarptautinę teisę, – pareiškė Europos Komisijos vicepirmininkas Marošas Sefčovičius. – Tiksliau, pažeisti susitarimą, kuriuo saugoma taika ir stabilumas Šiaurės Airijoje.“
„Atverti duris galimybei vienašališkai pakeisti tarptautinį susitarimą taip pat yra tarptautinės teisės pažeidimas. Taigi, vadinkime daiktus tikraisiais vardais – tai neteisėta“, – pabrėžė jis.
Pirmadienį Britanijos vyriausybė pristatė teisės aktą, kuriuo siekiama panaikinti kai kurias Šiaurės Airijai taikomas prekybos po „Brexito“ taisykles. Tokiu būdu Londonas bando perrašyti su ES pasirašytą prekybos susitarimą.
Britų premjero Boriso Johnsono vyriausybė tvirtina nepažeidžianti tarptautinės teisės, o savo sprendimą motyvuoja „būtinybe“ imtis veiksmų, kad vėl funkcionuotų Šiaurės Airijos institucijos, veikiančios dalijimosi valdžia principu.
Tačiau Briuselis atmeta šį argumentą: M. Šefčovičius grasino imtis teisinių veiksmų, o Europos Komisijos sustabdytas bylas papildė dvi naujos.
Pasak EK vicepirmininko, ES atnaujins pernai pradėtą bylą dėl tam tikrų maisto produktų eksporto į Šiaurės Airiją iš likusios Britanijos kontrolės.
„Jei Jungtinė Karalystė neatsakys per du mėnesius, galime kreiptis į Teisingumo Teismą“, – perspėjo M. Šefčovičius.
„Antra, pradedame dvi naujas pažeidimų [procedūras] prieš Jungtinę Karalystę“, – sakė jis, pristatydamas bylas, dėl kurių britų vyriausybė gali būti patraukta į Europos Teisingumo Teismą.
„Viena [iškeliama] už tai, kad Šiaurės Airijos pasienio kontrolės postuose nebuvo vykdoma būtina kontrolė, neužtikrinant tinkamo personalo ir infrastruktūros“, – kalbėjo EK vicepirmininkas.
„Dar viena – už tai, kad ES nebuvo pateikti svarbūs prekybos statistiniai duomenys, kad ES galėtų apsaugoti savo bendrąją rinką“, – pridūrė jis.
„Rimtas pavojus“
ES iškeltose bylose tiesiogiai nesprendžiamas klausimas dėl siūlomų JK teisės aktų – šiomis priemonėmis veikiau siekiama priversti Londoną įgyvendinti jau galiojančius susitarimus.
B. Johnsono vyriausybė pareiškė, kad vis dėlto pirmenybę teiktų deryboms su Europos Sąjunga dėl Šiaurės Airijos protokolo reformos.
Tačiau JK kaltina Briuselį, kad šis neįsiklausė į jos susirūpinimą dėl priemonių, skirtų kontroliuoti iš Britanijos į Šiaurės Airiją gabenamas prekes.
Briuselis į tokį kaltinimą atsakė, kad Šiaurės Airijai išliekant ES bendrojoje rinkoje, į šią teritoriją įvežamai produkcijai galiausiai turi būti taikoma Europos teisė.
M. Šefčovičiaus teigimu, ES pastangas derėtis su Londonu dėl kompromiso, kuris nepažeistų paties B. Johnsono sveikinto ir pasirašyto susitarimo sąlygų, nuo vasario lydėjo „visiška tyla“.
Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney pareiškė, kad trečiadienį ES žengtas žingsnis yra „sąmoningos Jungtinės Karalystės vyriausybės strategijos, kuria siekiama provokacijos, o ne partnerystės, rezultatas“.
„Neapgalvoti Jungtinės Karalystės sprendimai šią savaitę privertė ES reaguoti į gresiantį tarptautinės teisės pažeidimą, kuris turėtų rimtų pasekmių“, – pridūrė ministras.
Tuo metu buvęs JK vyriausybės teisinės tarnybos vadovas Jonathanas Jonesas atmetė Dauningo gatvės argumentus.
J. Jonesas atsistatydino britų Šiaurės Airijos reikalų sekretoriui Brandonui Lewisui pripažinus, kad vienašališkai perrašant sutartį būtų „labai konkrečiu ir ribotu būdu pažeista tarptautinė teisė“.
„Būtinybės“ sąvoka yra itin griežtas kriterijus; ji taikoma tik tais atvejais, kai valstybė turi veikti, kad apsaugotų savo esminius interesus nuo „rimto ir neišvengiamo pavojaus“, – pabrėžė J. Jonesas.
„Kaip gali būti, kad susitarimas, kuris buvo savanoriškai sudarytas tik 2020-asiais, „nuostabia akimirka“ ministro pirmininko pavadintu metu, dabar yra toks pražūtingas, kad kelia „rimtą pavojų“ šaliai?“ – retoriškai klausė teisininkas.
Tuo metu Demokratinė junionistų partija (DUP) pareiškė, kad Šiaurės Airijos protokole įtvirtinta faktinė siena Airijos jūroje kelia grėsmę šios JK provincijos statusui visoje šalies teritorijoje.
Ši probritiška partija boikotuoja dalyvavimą Belfasto valdžios institucijose, kol susitarimas nebus atšauktas arba perrašytas. Nuogąstaujama, kad tokia pozicija sukels pavojų dalijimosi valdžia principui, kuriuo grindžiamas Šiaurės Airijos taikos susitarimas.
