„Tuo metu, kai Rusijos prezidento Vladimiro Putino karas prieš Ukrainą supurtė taiką Europoje, juo svarbiau yra, kad sąjungininkai būtų vieningi“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
NATO, anot jo, yra aljansas 30-ies šalių, kurių geografija, istorija ir politinės partijos yra skirtingos. „Todėl nereikėtų stebėtis, kad kartais nuomonės labai išsiskiria“, – kalbėjo J. Stoltenbergas. Tai yra neatsiejama kiekvienos demokratijos dalis. Tačiau nepaisant nuomonių skirtumų, jos kasdien drauge dirba, kad būtų „išspręsti skubiausi saugumo iššūkiai“.
Graikija ir Turkija istoriškai nesutaria dėl daugelio klausimų, įskaitant dujų atsargas ir jūrų teises rytinėje Viduržemio jūros dalyje bei Kipro salą, nuo 1974 metų padalytą tarp turkų ir graikų.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas praėjusią savaitę paragino Graikiją nustoti ginkluoti Egėjo jūros salas ir laikytis tarptautinių sutarčių. Pagal 1923 metų Lozanos sutartį ir 1947 metų Paryžiaus sutartį Graikijos salų Egėjo jūros rytuose militarizavimas yra draudžiamas.
Atėnai tvirtina, kad kariai dislokuoti tam, kad atremtų iš vakarinės Turkijos pakrantės atplaukiančius laivus.
Klabėdamas apie Suomijos ir Švedijos siekį tapti NATO narėmis ir Turkijos veto grasinimus, J. Stoltenbergas sakė, kad Ankara „rimtai sunerimusi dėl teroristinės organizacijos PKK“. Turkija nuo terorizmo nukentėjo labiau nei bet kuri kita NATO sąjungininkė. „Todėl Turkija turi pagrįstų nuogąstavimų, kuriuos visos Aljanso partnerės turi vertinti rimtai“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.
Graikijoje J. Stoltenbergo pozicija Turkijos atžvilgiu nesulaukia pritarimo.
