Šiuo pareiškimu ji nutraukė ištisus mėnesius skambėjusias spėliones dėl jos ketinimų.
„Baigiantis mano, kaip vyriausiosios komisarės, kadencijai, ši svarbi penkiasdešimtoji Tarybos sesija bus paskutinė, kurioje pasisakysiu“, – pradėdama keturias savaites truksiančią sesiją JT Žmogaus teisių tarybai sakė M. Bachelet.
70 metų buvusi Čilės prezidentė, kurios ketverių metų mandatas baigsis rugpjūčio pabaigoje, iki šiol nebuvo užsiminusi, ar sieks antros kadencijos.
Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras paprastai susiduria su didžiuliu politiniu spaudimu iš viso pasaulio šalių, o beveik visi M. Bachelet pirmtakai vengė eiti pareigas daugiau nei vieną kadenciją, nors šiame poste jas galima dirbti dvi.
Dešimtys teisių gynimo grupių praėjusią savaitę paragino M. Bachelet atsistatydinti.
Bendrą pareiškimą pasirašiusios grupės, tarp kurių yra ir tų pačių organizacijų nacionalinių bei vietos skyrių, taip pat ragino JT generalinį sekretorių Antonio Guterresą nesiūlyti M. Bachelet antros kadencijos, kai rugpjūtį baigsis jos dabartinė kadencija.
M. Bachelet sulaukė daug kritikos dėl to, kad per praėjusį mėnesį surengtą vizitą į Kiniją nepakankamai griežtai pasisakė prieš Kinijos vykdomus pažeidimus. Vizito metu M. Bachelet lankėsi Kinijos vakariniame Sindziango regione, kur, kaip teigiama, yra sulaikyta per milijoną uigūrų ir kitų musulmoniškų mažumų atstovų, vykdoma prievartinė moterų sterilizacija, naudojamas prievartinis darbas.
JAV Kinijos veiksmus Sindziange vadina genocidu ir nusikaltimais žmoniškumui. Pekinas tokius kaltinimus įnirtingai neigia ir sako, kad jo vykdoma saugumo kampanija regione yra būtinas atsakas į ekstremizmą.
Ypač skundžiamasi dėl to, kad M. Bachelet dar nepaskelbė pernai parengtos ataskaitos apie teisių padėtį Kinijoje, nors vis garsiau reikalaujama ją paviešinti.
