„Bijau, kad dėl dėmesio centre atsidūrusio karo Ukrainoje Afrikos kančios bus dar labiau nustumtos į pakraščius“, – pareiškime teigė pagalbos grupės vadovas Janas Egelandas.
NRC duomenimis, šalys, kuriose krizės labiausiai pamirštos, eilės tvarka yra šios: Kongo Demokratinė Respublika (KDR), Burkina Fasas, Kamerūnas, Pietų Sudanas, Čadas, Malis, Sudanas, Nigerija, Burundis ir Etiopija.
Tai pirmas kartas, kai visos 10 krizių, įtrauktų į kasmetinį Tarybos sąrašą – sudarytą pagal tarptautinės politinės reakcijos, žiniasklaidos nušvietimo ir pažadėtos pagalbos masto trūkumą – yra Afrikos žemyne.
Kongo DR, kuri antrus metus iš eilės yra sąrašo viršuje kaip labiausiai užmiršta šalis, praėjusiais metais apie 27 mln. žmonių, t. y. trečdaliui gyventojų, trūko maisto.
Be to, 5,5 mln. žmonių buvo priversti palikti namus, teigia pagalbos grupė, o dar milijonas žmonių pabėgo į užsienį.
Tačiau neįvyko nė vieno aukšto lygio susitikimo ar donorų konferencijos, skirtos KDR maisto krizei ar konfliktui šalies rytuose, ir buvo gauta tik 44 proc. iš 2 mlrd. dolerių, kuriuos JT prašė skirti humanitarinei pagalbai.
Ir priešingai, NRC pažymėjo, kad šių metų kovo mėnesį prireikė vos vienos dienos, kad humanitarinės pagalbos prašymas Ukrainai būtų beveik visiškai finansuotas.
„Karas Ukrainoje parodė didžiulį atotrūkį tarp to, kas įmanoma, kai tarptautinė bendruomenė susitelkia krizei įveikti, ir kasdienės tikrovės, kai milijonai Afrikos žemyno žmonių tyliai kenčia nuo krizių, kurias pasaulis nusprendė ignoruoti“, – sakė NRC vadovas J. Egelandas.
Kitose į sąrašą įtrauktose šalyse dėl tokių klimato sukrėtimų kaip sausros ir potvyniai paaštrėjo maisto krizė, o dėl konfliktų ar paplitusio smurto civiliai gyventojai buvo priversti bėgti ir pagalbos organizacijoms buvo sunkiau juos pasiekti.
Daugelyje nukentėjusių šalių žodžio laisvės trūkumas dar labiau apsunkina žiniasklaidos priemonių darbą.
NRC pažymėjo, kad septynios iš 10 šalių pastaraisiais metais į jų sąrašą pateko pakartotinai.
„Tai rodo, kad tarptautinis politinis ignoravimas, ribotas žiniasklaidos dėmesys, donorų nuovargis ir vis didėjantys humanitariniai poreikiai yra tarsi užburtas ratas“, – teigiama ataskaitoje.
