K.Botaševas yra aukščiausio rango pilotas, apie kurio mirtį yra žinoma. Prieš išeidamas į pensiją jis buvo aviacijos pulko vadas. Tokio aukšto rango karininko dalyvavimas oro mūšiuose gali reikšti ir tai, kokias sudėtingas užduotis Maskva kelia karo lakūnams bei tai, jog trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų.
Sekmadienį, gegužės 22 d., Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė, kad virš Luhansko srities buvo numuštas Rusijos atakos lėktuvas Su-25. Pilotas nespėjo katapultuotis, sakoma pranešime.
Vienas iš buvusių K.Botaševo kolegų BBC patvirtino, kad Ukrainoje atsistatydinęs generolas vykdė Su-25 užduotis.
„Šiandien Kanamatas žuvo! Popasnos rajonas, 8.25 val... Pirmas priartėjimas buvo NAR (nevaldomos aviacinės raketos – BBC), antras – bombos... „Stinger“ pakeliui iš atakos, sprogimas ore ir... tai yra viskas“ – teigė diskusijos su vienu iš Rusijos telegram kanalų dalyvis.
Administratorius šį komentarą ištrynė, tačiau kiti dalyviai tęsė diskusiją naudodami inicialus K.H.B.
„Sudie, vade... Šioje planetoje yra nedaug žmonių, kurie gyveno danguje tiek daug, kiek jūs. Dangus pasiima geriausius, šiandien jis pasiėmė tave“, – rašė „Fighterbomber“, autoritetingas telegram kanalas Rusijos karo lakūnų gretose.
Remdamasi BBC šaltiniais yra žinoma, jog Ukrainoje žuvo mažiausiai 31 Rusijos karo lakūnas. Tai palyginus yra dideli nuostoliai Rusijos oro pajėgoms, nors tikrieji skaičiai gali būti dar didesni.
K.Botaševas turėjo snaiperio piloto klasę. Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, tokio piloto parengimas trunka 10–12 metų ir kainuoja apie 8 mln. dolerių.
Rusijos kariniuose forumuose galima sutikti teiginių, kad snaiperio piloto statusas yra ne tiek įgūdžių rodiklis, kiek duoklė už nuopelnus, ir kad dažniau jis suteikiamas ne tiems, kurie taikliai šaudo, o tiems, kurie turi daugiau žvaigždučių ant antpečių.
Kas yra generolas Kanamatas Botaševas?
Kanamatas Botaševas gimė 1959 m. Karačiajų-Čerkesijos respublikoje, baigė Jeisko aukštąjį karo aviacijos institutą ir įgijo naikintuvo-bombonešio kvalifikaciją. Nuo leitenanto statuso jis pakilo iki generolo.
K.Botaševas vadovavo gvardijos oro pajėgų pulkui Voroneže. Jo karinė karjera nutrūko 2012 m. birželį, kai jis buvo apkaltintas sudaužęs naikintuvą Su-27 netoli Petrozavodsko. Kaip rašė „Novaja Gazeta“ , generolas paprašė savo draugo pulkininko, kad šis jį paskraidintų Su-27, kuriuo skristi jis neturėjo leidimo.
Skrydžio metu K.Botaševas nusprendė atlikti akrobatinį triuką, bet prarado lėktuvo kontrolę. Naikintuvas sudužo, o pilotai katapultavosi.
„Tiesiog norėjau paskraidyti tokiu naikintuvu, bet neatsižvelgiau į tai, kad toks orlaivis turi savų ypatybių“, – teisme aiškino K.Botaševas.
Taip pat paaiškėjo, kad panašų tarnybinį pažeidimą K.Botaševas jau buvo padaręs – 2011 m. jis be leidimo skraidė Su-34 lėktuvu.
K.Botaševas buvo pripažintas kaltu dėl lėktuvo katastrofos ir nuteistas ketveriems metams lygtinai bei 5 mln. rublių bauda.
Po teismo K.Botaševas pasitraukė iš ginkluotųjų pajėgų ir dirbo Sankt Peterburgo ir Leningrado srities DOSAAF pirmininko pavaduotoju aviacijai.
Problemos danguje
Neaišku, kaip 63 metų į pensiją išėjęs generolas atsidūrė prie Su-25 vairo Ukrainoje. Buvę K.Botaševo pavaldiniai prasitarė, kad jis „tiesiog negalėjo likti nuošalyje“.
Nuo kovo pradžios Rusijos kariuomenės registracijos ir verbavimo tarnybos, patriotinės organizacijos ir „Wagner“ aktyviai vykdo kampaniją, taip siekiant pritraukti žmones, kurie būtų siunčiami į Ukrainą. BBC šaltiniai teigia, jog Ukrainoje žuvo mažiausiai devyni vyresni nei 50 metų Rusijos kariai pensininkai. Vienas iš jų, į atsargą išėjęs oro desanto majoras Valerijus Statilko, kaip ir K.Botaševas, buvo vyresnis nei 60 metų.
Ukrainos generalinio štabo duomenimis, SU-25 buvo numuštas netoli Popasnos miesto. Būtent šiame rajone šiuo metu vyksta aršiausi mūšiai, nes Rusijos kariuomenė, viena vertus, bando veržtis Kramatorsko link, kita vertus, pasiekti Luhansko srities administracines ribas ir apsupti Ukrainos karius.
Britų žvalgybos duomenimis, Rusijos puolimas stringa. Viena iš priežasčių – nepakankamas Rusijos aviacijos dominavimas danguje. Nepaisant to, kad pirmosiomis karo savaitėmis Rusijos kariuomenė smogė masinius smūgius Ukrainos kariniams objektams, Ukraina atlaikė puolimą ir aktyviai naudoja tiek tolimojo nuotolio oro gynybos sistemas, tiek žmogaus nešiojamąsias oro gynybos sistemas.
Ukrainos generalinio štabo duomenimis, nuo vasario 24 d. jau numušti 204 Rusijos kariniai orlaiviai. Rusijos gynybos ministerija šių skaičių nekomentuoja ir nuo kovo pabaigos informacijos apie savo nuostolius neatnaujino.
Iš viešų šaltinių žinoma, kad Ukrainoje žuvo mažiausiai du aktyvūs Rusijos kariuomenės generolai. Rusija patvirtino, kad žuvo generolai majorai Andrejus Suchoveckis ir Vladimiras Frolovas.
Ukrainos valdžia pranešė apie dar septynių Rusijos generolų žūtį, tačiau paaiškėjo, kad bent du iš jų – Magomedas Tušajevas ir Andrejus Mordvičiovas – yra gyvi, periodiškai pasirodo vaizdo įrašuose ir toliau dalyvauja karo veiksmuose Ukrainos teritorijoje.
Parengta pagal BBC inf.
