Valstybės Dūma, parlamento žemieji rūmai, pirmuoju skaitymu priėmė įstatymo pataisas, leidžiančias institucijoms „greitai reaguoti ir pateikti veidrodinį atsaką nedraugiškiems veiksmams prieš mūsų žiniasklaidą užsienyje“.
Kelios Vakarų šalys uždraudė Rusijos valstybinės žiniasklaidos kanalus, įskaitant televiziją RT ir naujienų agentūrą „Sputnik“, kai Maskva vasario 24-ąją pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą.
Naujasis įstatymas leistų generaliniam prokurorui vienašališkai nutraukti užsienio žiniasklaidos priemonių darbą Rusijoje, jeigu kitos vyriausybės imtųsi „priešiškų“ žingsnių prieš Rusijos žiniasklaidą užsienyje.
Šiuo metu tokiam žingsniui reikalingas teismo sprendimas.
Žiniasklaidos priemonės taip pat galėtų būti uždarytos, jeigu skleidžia informaciją, diskredituojančią Rusijos kariuomenę ar susijusią „užsienio valstybių politinių ir ekonominių sankcijų įvedimu Rusijai“.
Užsienio korespondentų akreditacija galėtų būti atimta už „nedraugiškus veiksmus“ arba dėl suvaržymų, įvestų Rusijos žiniasklaidai jų šalyse.
Nuo invazijos pradžios Rusija įvedė baudžiamąją atsakomybę ir iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes už, vyriausybės požiūriu, melagingos informacijos apie šalies kariuomenę platinimą.
Įvedus šį įstatymą daug užsienio žiniasklaidos priemonių iš Rusijos pasitraukė.
Komitetas žurnalistams ginti (CPJ) praeitą savaitę paragino Rusijos vyriausybę nepriimti naujojo įstatymo, nes tai „skatintų nepagrįstą žiniasklaidos priemonių uždarymą ir padidintų už dalijimąsi informaciją persekiojamų žurnalistų skaičių“.
Praeitą savaitę Rusija pranešė uždaranti Kanados visuomeninio transliuotojo CBC biurą Maskvoje, atsakydama į Otavos sprendimą uždrausti RT.
Rusijos žiniasklaidai draudžiama Maskvos karinę kampaniją Ukrainoje vadinti „karu“ arba „invazija“. Šalyje privaloma vartoti oficialų terminą – „specialioji karinė operacija“.
Rusijos pagrindinės nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, įskaitant autoritetingą laikraštį „Novaja gazeta“, pastarosiomis savaitėmis užsidarė arba sustabdė veiklą.
