Nors nuo praėjusių metų spalio, kai pradėjo savo veiklą Konferencijoje, darbo ir įtampos tikrai netrūko, pirmadienį Strasbūre įvykus iškilmingai Konferencijos uždarymo ceremonijai, jaunuolis džiaugėsi, jog galėjo išreikšti savo pilietiškumą ir kad jam rūpimi klausimai nugulė Konferencijos išvadų dokumente.
Vienas jų – galimybė balsuoti Europos Parlamento rinkimuose nuo 16-os metų. Ir nors iniciatyva rado savo vietą galutinėse išvadose, aršių debatų išvengti buvo neįmanoma.
„Mano subjektyvia nuomone, jaunas žmogus yra pakankamai brandus, kad rodytų savo pilietiškumą ir nuo 16-os metų. Ir konkrečiai mano darbo grupėje – Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros – pakankamai tyliai, ramiai buvo įtrauktas šitas pasiūlymas kaip viena iš rekomendacijų.
Bet paskutinės plenarinės sesijos metu, kai susitiko visas Konferencijos piliečių komponentas, <...> buvo pakankamai aršios diskusijos. Toje panelėje yra ir vyresnių žmonių, kurie sako, kad jaunas žmogus negali balsuoti nuo 16-os metų, mat nėra net vidurinio išsilavinimo įgijęs.
Bet ne išsilavinimas tai rodo, o pilietiškumas ir meilė savo valstybei. Tai tą dieną tikrai buvo arši argumentų kova, bet, galų gale, mes priėjome tokį konsensusą“ – Žinių radijo laidoje „Skaitmeninė karta“ patirtimis dalijosi jaunuolis.
Pašnekovas pabrėžė, jog daug dėmesio išvadose skiriama ir užsienio bei migracijos politikos klausimams.
Pasak jo, pastarųjų metų geopolitiniai kontekstai bei šiuo metu vykstantis Putino karas Ukrainoje davė papildomo postūmio ir tokios idėjos kaip energetinė Europos Sąjungos autonomija rado savo vietą Konferencijos išvadose.
„Jau nuo spalio buvo kalbėta apie migracijos politiką. Būtent geopolitinė situacija, kai mes, čia pat Europos Sąjungos turime tikrai didelį agresorių. <...> Atsirado galimybė kalbėti apie tai, kas yra aktualu dabar, ir kaip žmonės – paprasti žmonės – gali prisidėti prie geopolitinės situacijos sprendimo“ – kalbėjo pašnekovas.
Tačiau ar idėjos atras savo vietą Europos Sąjungos institucijų darbotvarkėje? Viešojoje erdvėje netrūksta skeptikų, manančių, jog Konferencijos dėl Europos ateities išvados yra tik skambūs pažadai, tačiau niekada netaps realiais pokyčiais Bendrijoje. Vidmantas sako, jog tokia grėsmė yra, tačiau yra nusteikęs viltingai.
„Yra tokie lyderiai, kurie ir „tempia“ visą šitą Konferenciją dėl Europos ateities. Galime kalbėti apie Guy Verhofstadt, kuris savo kalboje pasakė, kad kitą savaitę mes Europos Parlamente balsuosime dėl tam tikrų dalykų.
Ir tas balsavimas įvyko. Ir vis dėlto Europos Parlamentas nubalsavo, kad reikia judėti tam tikrais klausimais ir toliau. Ir aš džiaugiuosi, kad yra lyderiai, kurie yra pasiryžę keisti ir daryti.
Dėl kažkokio skepticizmo – manau, visų dalykų vienu metu negalima įgyvendinti. Kai kurios idėjos gali nugulti į stalčius, nes Europos Sąjunga dar nėra jiems pasiryžusi.
Gali taip atsitikti. Bet aš žiūriu labai viltingai į šitą procesą. Jeigu nebus atsižvelgta į visa tai, tai piliečiai nusivils. O jei piliečiai nusivils, tai reikš, kad jų dalyvavimas tokiuose procesuose netaps labai dažnu ir atsiras dar didesnė skepticizmo banga“ – samprotauja Vidmantas.
