Vidurio Europos šalis šiuo metu derasi su kitomis Europos Sąjungos (ES) narėmis, siekiančiomis nustatyti Rusijos naftos embargą po Maskvos invazijos į Ukrainą. V. Orbanas, pastaraisiais metais siekęs glaudžių ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sako nepritarsiantis siūlomam draudimui, motyvuodamas savo šalies priklausomumu nuo Rusijos naftos. Ragindamas ES gerbti nacionalinių valstybių suverenitetą, V. Orbanas sakė, kad „kultūrinis susvetimėjimas tarp vakarinės Europos dalies ir Vengrijos didėja“.
„Taip yra todėl, kad mes tikime krikščioniškais civilizaciniais Europos pagrindais ir valstybe, kurios Briuselis atsisakė“, – sakė jis parlamentui, oficialiai perrinktas premjeru. 199 vietų asamblėjoje už tai balsavo 133 parlamentarai, 27 buvo prieš. Viena opozicijos partija išėjo iš salės, protestuodama dėl, jos nuomone, nevienodų sąlygų ir pavadinusi naująją vyriausybę „neteisėta“.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis pirmadienį tviteryje pasveikino V. Orbaną su perrinkimu. „ES susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais. Nekantriai laukiu, kol galėsime dirbti kartu, siekdami užtikrinti, kad kolektyviai sėkmingai juos atremtųme“, – parašė U. von der Leyen.
Savo plačiame kreipimesi V. Orbanas naujai išrinktiems deputatams sakė, kad „ateinantis dešimtmetis bus pavojų, netikrumo ir karo era“. Kartu su gresiančiu ekonomikos nuosmukiu, energetikos krize ir pandemijų grėsme Europai tenka kovoti ir su „Vakarų pasaulyje atsinaujinančia savižudiška banga“, kalbėjo 58 m. V. Orbanas. Jis teigė, kad „lyčių beprotybė“ ir „didžioji Europos gyventojų pakeitimo programa“ yra „savižudiški eksperimentai“, tuo jis priminė kraštutinių dešiniųjų sąmokslo teoriją, pagal kurią baltuosius europiečius tyčia išstumia ne baltieji imigrantai.
Balandžio 3 d. V. Orbano dešinioji partija „Fidesz“ ketvirtą kartą iš eilės nuo 2010 m. laimėjo dviejų trečdalių daugumą, tai jai leis toliau keisti Konstituciją ir greitai priimti naujus įstatymus. Virtusi tuo, ką V. Orbanas vadina „neliberalia valstybe“, Vengrija nuolat konfliktuoja su Briuseliu dėl įstatymo viršenybės, migracijos ir LGBTQ teisių bei daugelio kitų klausimų. Kai kurie V. Orbano oponentai įtaria, kad jis nori išvesti Vengriją iš ES, ir kritikuoja jo artimus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Mūsų interesas, kad liktųme (nare) ateinantį dešimtmetį“, – pirmadienį sakė V. Orbanas.
