Rinkimų apylinkėms vidurdienį (13 val. Lietuvos laiku) uždarius savo duris, pagrindines visuomenės apklausas per visą kampaniją rengusi rinkos tyrimų bendrovė „GFS Bern“ paskelbė prognozuojanti, kad rinkėjai abiem klausimais tarė „taip“.
„GFS Bern“ prognozėmis, vadinamajam „Netflix“ įstatymui pritarė 58 proc. balsavusiųjų.
Bendrovės vertinimais, 72 proc. pritarė pasiūlymui, kad Šveicarija prisijungtų prie planuojamo „Frontex“ pajėgumų stiprinimo ir skirtų daugiau lėšų bei pareigūnų Europos žemyno Šengeno atvirų sienų zonos apsaugai.
Pasak „GFS Bern“, 59 proc. rinkėjų taip pat pritarė įstatymo pakeitimui, pagal kurį kiekvienas po mirties automatiškai taptų organų donoru, nebent jis ar ji nurodytų priešingai.
Pagal turtingos Alpių valstybės tiesioginės demokratijos sistemą, rinkėjai keturis kartus per metus kviečiami balsuoti referendumuose ir priimti sprendimus konkrečiais klausimais, kurie atrenkami atsižvelgiant į visuomenės paklausą.
Šįkart dauguma balsalapių jau buvo išsiųsti paštu per pastarąsias keturias savaites.
Rezultatai bus paskelbti vėliau sekmadienį, kai savo rezultatus paeiliui praneš visi 26 Šveicarijos Konfederacijos kantonai.
„Netflix“ įstatymas
Balsavusieji dėl „Netflix“ įstatymo reiškė savo nuomonę dėl pernai spalį parlamento priimto Filmų gamybos įstatymo pataisos.
Vidaus televizijos transliuotojai nuo 2007 metų yra įpareigoti 4 proc. savo apyvartos investuoti į šveicariškų filmų kūrimą.
Pasiūlymas priimti tokią pataisą buvo pateiktas atsižvelgus į tai, kaip smarkiai dabar yra pasikeitęs audiovizualinio turinio vartojimo būdas, taip pat į tai, kad pasaulinės srautinio transliavimo platformos, tokios kaip „Netflix“, „Disney+“ ir „Blue“, Šveicarijoje dabar kasmet uždirba šimtus milijonų JAV dolerių.
Pritarus pataisai, srautinio transliavimo paslaugų teikėjai turės laikytis 4 proc. taisyklės.
Kultūros ministerijos duomenimis, Šveicarijos filmų gamybai taikant minėtą taisyklę surenkama apie 105 mln. frankų (101 mln. eurų) per metus, tačiau dabar ši suma galėtų padidėti 18 mln. frankų.
Be to, kaip ir kaimyninėje Europos Sąjungoje, srautinio transliavimo platformos taip pat turės užtikrinti, kad Europoje sukurti filmai ar serialai sudarytų mažiausiai 30 proc. Šveicarijoje prieinamo turinio.
„Frontexito“ nebus
Įtampa Briuselio ir Berno santykiuose tvyro nuo 2021 metų gegužės, kai Europos Sąjungai (ES) nepriklausanti Šveicarija staiga nusprendė sustabdyti daug metų trukusias diskusijas dėl plataus masto bendradarbiavimo susitarimo su bloku.
Rinkėjams išreiškus aiškią paramą „Frontex“ plėtrai, bus išvengta dar didesnio įtampos padidėjimo.
Pagal Europos parengtą plėtros planą, „Frontex“ turės nuolatinį 10 tūkst. sienos apsaugos ir pakrančių apsaugos pareigūnų kontingentą.
Šveicarija beveik triskart padidins savo finansinį įnašą „Frontex“ tarnybai, kuris pasieks 61 mln. frankų (58 mln. eurų) per metus, o šalies komandiruojamų pareigūnų skaičius padidės nuo 6 iki maždaug 40 žmonių.
Vyriausybė rinkėjus buvo įspėjusi, kad, jiems nepritarus „Frontex“ pajėgumų plėtrai, Šveicarija rizikuos būti automatiškai pašalinta iš Šengeno erdvės.
