Generolo Jono Žemaičio karo akademijos profesoriaus Giedriaus Česnako nuomone, Prancūzijos istorinė patirtis bei geopolitinė situacija sudaro prielaidą šaliai palaikyti dialogą net ir su valstybe agresore, mat ji nejaučia realios grėsmės ir santykius visais laikais siekė spręsti diplomatiškai. Visgi, pažymi jis, tokiu būdu kyla vertybinių klausimų, ar užimama Paryžiaus laikysena nėra paremta asmeniniais šalies interesais bei siekiu išlaikyti lyderystę pasaulyje.
Kita vertus, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Kęstutis Girnius Prancūzijos kritikuoti nelinkęs. Jo teigimu, E. Macrono siekis komunikuoti su V. Putinu ilgainiui gali būti naudingas tiek Europai, tiek Jungtinėms Valstijoms. Be to, jo teigimu, tai gali padėti išvengti didesnių konfliktų ateityje.
G. Česnakas: Prancūzijos tikslas – palaikyti atvirą dialogą su visais poliais
Generolo Jono Žemaičio karo akademijos profesorius G. Česnakas teigia, kad istoriškai Prancūzija dar nuo Šaltojo karo metų siekia išlaikyti atvirą dialogą su visomis valstybėmis.
„Prancūzija dar Šaltojo karo metu bandė būti trečiuoju pasaulio poliu ir balansuoti tarp JAV ir Sovietų Sąjungos, kad išlaikytų savo įtaką pasaulyje. Prancūzija tipiškai ir po Šaltojo karo pradžios bandė palaikyti tokias pozicijas, o dabar bando balansuoti tarp Jungtinių Valstijų, Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos“, – Eltai teigė profesorius, pridurdamas, kad Prancūzijos tikslas – išlaikyti atvirus santykius su visomis valstybėmis.
„Iš esmės tikslas – nesipykti nė su vienu ir palaikyti atvirą dialogą su visais poliais. Aišku, kyla vertybinių klausimų, tačiau Prancūzijai svarbiau strateginiai klausimai, jų nacionaliniai interesai ir įtaka pasaulyje“, – pažymėjo jis.
Vakarų valstybėms pareiškiant, kad ateityje tęsti ekonominius ir politinius santykius su Rusija galimybių lieka vis mažiau, G. Česnakas atkreipia dėmesį, kad Prancūzija, anot jo, Kremlių vis dar mato kaip galimą partnerį.
„Gali būti ir yra kalbama, kad Prancūzija Rusiją mato ateityje kaip galimą partnerį, sulaikant Kinijos Liaudies Respublikos augimą. Prancūzija mąsto, kad, karo intensyvumui mažėjant, galbūt pasiekus laikinus susitarimus, paliaubas, bus galimybė su Rusija atnaujinti prekybos ryšius, investicijas, energetikos klausimus“, – teigė profesorius.
Kita vertus, profesorius pažymi, kad skirtingus Baltijos valstybių ir Prancūzijos požiūrių kampus į Rusijos agresiją galėjo lemti istorinė patirtis bei realios grėsmės vertinimas. Mat Prancūzija, anot profesoriaus, nejaučia tiesioginės Kremliaus grėsmės.
„Valstybių pozicijas kitų valstybių atžvilgiu apibrėžia jų geopolitinė situacija ir jų istorinė patirtis. Prancūzijos istorinė patirtis Rusijos atžvilgiu ir geopolitinė situacija yra kiek kitokia nei Baltijos šalių. Baltijos šalys, Lietuva supranta, kad gana didelė sėkmė Rusijai Ukrainoje paskatintų Rusijos potencialiai agresyvesnį elgesį“, – kalbėjo G. Česnakas.
„O Prancūzijos skaičiavimai yra kitokie. Gana lengva siūlyti sprendimus, kai tai jų pačių tiesiogiai neliečia. Prancūzija akivaizdžiai nemano, kad Rusija potencialiai užpuls Prancūziją, todėl ji ir gali kalbėti apie dialogus“, – pridūrė jis.
Be to, nors, anot profesoriaus, Prancūzijos požiūris pamažu keičiasi, visgi tikėtis visiškai pasikeitusios laikysenos nevertėtų. Mat, G. Česnako nuomone, kardinalius pokyčius veikiausiai galėtų lemti tik branduolinio ginklo panaudojimas.
„Požiūris šiek tiek keičiasi, bet keičiasi labai lėtai. Reikia pasakyti, kad Prancūzijos geopolitinėje vaizduotėje Rusija yra labai svarbi, todėl Prancūzija niekada nebus ta, kuri labai intensyviai pasmerks Rusiją, nebent Rusija panaudotų taktinį branduolinį ginklą“, – komentavo profesorius.
K. Girnius: Prancūzija supranta, kad Rusija neišnyks ir ilgainiui su ja teks bendrauti
Kita vertus, VU TSPMI politologas K. Girnius užimtą Prancūzijos poziciją linkęs vertinti kiek švelniau. Jo teigimu, anksčiau ar vėliau šalims teks užmegzti santykius su Kremliumi, todėl E. Macrono sprendimas palaikyti diplomatinius ryšius su V. Putinu prisideda prie taikos užtikrinimo ateityje.
„Prancūzija mano, kad, norint užtikrinti tvaresnę taiką, negali mėginti izoliuoti vieną valstybę ir elgtis lyg ji neegzistuotų, amžinai bausti. Aš manau, kad nemažai Lietuvos politikų norėtų, jog sankcijos būtų taikomos du, tris dešimtmečius, bet tai tik didina įtampas ir reikalo nesprendžia“, – svarstė politologas.
K. Girnius akcentuoja, kad yra būtina įrodyti Kremliaus vykdomus karo nusikaltimus ir šalis privalės atsakyti už savo veiksmus, tačiau, politologo nuomone, nevertėtų kerštauti ir kurti „naują geležinę uždangą“.
„Rusija izoliuojama, taikomos sankcijos, ji baudžiama, ketinama iškelti bylas tiems, kurie įvykdė karo nusikaltimus, reikia tuos nusikaltimus įrodyti. Negana tik parodyti, kad žuvo žmonės, reikia nustatyti, kokiomis sąlygomis jie žuvo, ar tai buvo tyčinis žudymas. Reikia bandyti užtikrinti, kad Rusija prisiimtų atsakomybę už tai, ką darė, bet nekerštauti. Rusija neišnyks ir ilgainiui reikės su ja bendrauti“, – teigė politologas.
„Sukurti naują geležinę uždangą ir nutraukti bet kokius ryšius yra rizikinga“, – pridūrė jis.
Be to, K. Girnius pažymi, kad ir kitos Vakarų Europos valstybės neišreiškia poreikio visiškai nutraukti dialogą. Mat, anot jo, Prancūzija kritikos dėl užimamos laikysenos susilaukia tik iš Rytų Europos valstybių bei Ukrainos.
„Neseniai Italijos ministras pirmininkas Draghi Baltuosiuose rūmuose irgi sakė, kad reikia su Rusija kalbėti. Reikia ją bausti, atsisakyti jos dujų, bet reikia siekti paliaubų ir vėl pradėti patikimas derybas. Tai, kad Rytų europiečiai kritikuoja Prancūziją, nereiškia, kad Vakarų europiečiai tą patį daro“, – atkreipė dėmesį K. Girnius.
Politologu teigimu, net ir karo kontekste, esant didžiausioms įtampoms, šalims yra naudinga turėti susisiekimo kanalą su šalimi agresore, kadangi, anot jo, tai sumažina galimų nesusipratimų tikimybę.
„Nepaisant to, kokia yra įtampa, vis dėlto geriau turėti kokį nors susisiekimo kanalą, galimybę tartis ir paaiškinti, ką tu darai. Tokie ryšiai stebuklingai problemų neišspręs, bet be jokių ryšių bus tik blogiau. Ir, kiek suprantu, Amerika taip pat palaiko tam tikrus ryšius su Rusijos generolais, kad sumažintų galimų nesusipratimų tikimybę, kurie galėtų sukelti didesnį konfliktą“, – teigė K. Girnius.
Be to, Lietuvai aiškiai deklaruojant, kad tolesnių diplomatinių santykių su Kremliumi šalis nematanti, K. Girnius mano, kad tokią Lietuvos laikyseną lėmė istorinė šalies patirtis bei tikslas padrąsinti kitas Rytų Europos šalis laikytis griežtos linijos.
„Net jei Lietuvoje ir yra potrauminis išgyvenimas, manau, kad Lietuvos poziciją šiek tiek lemia tai, kad ji neturi jokio poveikio realiems veiksmams. Kad ir ką ji darytų, Rusija ir kitos galingesnės šalys jos nepaisys. Ji gali smarkiai kritikuoti Rusiją, žinant, kad tai neturės didesnio poveikio“, – teigė politologas.
„Lietuva yra šalutinė veikėja, faktiškai ji stebėtoja, neturinti rimto poveikio. Lietuvos įtaka pasaulyje ne kuo didesnė negu kokio nors Dzūkijos kaimelio Lietuvai. Vilnius neturi jokio vaidmens didžioje politikoje, bet jis gali paveikti kitas Rytų Europos šalis, padrąsinti jas irgi laikytis griežtos linijos“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad penktadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė įstatymų leidėjams, kad nori atnaujinti derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Taip pat E. Macronas yra vienas iš nedaugelio Vakarų lyderių, kalbančių su V. Putinu nuo tada, kai Maskva vasario 24 d. pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, jis valandų valandas kalbasi su V. Putinu telefonu, mėgindamas susitarti dėl konflikto sprendimo.
Dėl savo retorikos E. Macronas ne kartą buvo sulaukęs Vakarų pastabų. Savo ruožtu pats E. Macronas teigė, kad dialogas su V. Putinu bus labai svarbus užtikrinant geopolitinį stabilumą pasibaigus karui Ukrainoje.
