Šis operose jau dainuojantis vaikinas, vienas iš Odesos studentų judėjimo lyderių, gimė ir augo Kryme esančiame Gurzufe. 30 tūkst. gyventojų turinčiame Gurzufe vasaromis žmonių padvigubėdavo, tačiau jis vis tiek vadindavosi miesto tipo kaimo gyvenviete.
Gurzufas yra ypatingas tuo, jog ribojasi su garsiąja sovietiniais laikais vaikų poilsio stovykla „Artekas“. Gyvenvietė yra ilga, nusidriekusi net 10 km pagal pagrindinę gatvę, kurios kitoje pusėje ir yra „Artekas“.
S.Cema lankė mokyklą, esančią stovyklos teritorijoje, o „Arteke“ dirbo jo močiutė bei mama: kadrų skyriuje ir kanceliarijoje.
Kokia tvarka „Arteke“ buvo sovietmečiu S.Cema žinojo iš mamos ir močiutės pasakojimo ir gali įsivaizduoti dabar, nes Krymą 2014 m. užėmusi Rusija atgaivino seną tvarką. Į stovyklą su nemokamais kelialapiais vėl vyksta geriausi Rusijos ir Baltarusijos pionieriai, o „Artekas“ vėl alsuoja suvaržymais ir draudimais.
Rusijai užgrobus Krymą gyvenimas tiek „Arteke“, tiek Gurzufe, anot S.Cemos, kardinaliai pasikeitė. Ukrainos valdžia 2008 m. moderniai suremontavo visus pastatus ir įkūrė tarptautinę mokamą vaikų poilsio stovyklą.
Gurzufo vaikams buvo išduoti specialūs leidimai ir jie galėjo lankyti „Arteke“ esančią mokyklą bei renginius. S.Cema džiaugiasi, jog ten kasdien vyko sustiprintos anglų kalbos pamokos, dėl to jis dabar angliškai visur laisvai susišneka.
Rusijai okupavus Krymą Maskva „Artek“ ne tik pavertė nemokama pionierių stovykla, bet ir jai perdavė Gurzufo žemes su visais pastatais, dėl ko gyventojai tapo savotiškais įkaitais.
Siekiant stovyklą atriboti nuo gyvenvietės visur buvo pastatytos keturių metrų aukščio tvoros, o beveik visas pliažas buvo priskirtas „Artekui“.
„Mano vaikystė buvo labai laiminga, su draugais maudžiausi, kur norėjau, į kalnus ėjome, kur norėjome, o dabar nuvykęs niekur negaliu patekti“, – piktinosi S.Cema.
Tvoros kaimą atitvėrė nuo stovyklos, jūros, geležinkelio stoties, ir net užkirto priėjimą prie kalnų. Maskva kalnus tvoromis esą aptvėrė todėl, jog gretimame Muchalato kaime, kur nuo seno stovėjo SSRS vadovo vila, dabar iškilo Vladimiro Putino ir Dmitrijaus Medvedevo rūmai.
„Krymas pavirto tvorų sala, į kalnus lipant kelią pastoja Rusijos kariai su automatais ir meluoja, kad praeiti draudžiama, nes vyksta karinės pratybos“, – teigia S.Cema.
Maskva Krymo abiturientus viliojo galimybe nemokamai studijuoti Rusijos universitetuose, tačiau S.Cema nusprendė pasilikti Ukrainos pasą ir mokytis Odesoje. Vaikinas du kartus per metus vyksta aplankyti Gurzufe likusių mamos ir močiutės, o kirsdamas sieną visą laiką patiria Rusijos pasieniečių patyčias.
Šie specialiai vilkina laiką tikrindami ukrainietiškus dokumentus ir juos kartais atiduoda tik po šešių valandų, nors eilėje nėra jokio kito žmogaus. Krymui tapus rusišku, beveik per pusę sumažėjo S.Cemos mamos atlyginimas ir močiutės pensija.
S.Cema yra vienas aktyviausių Odesos studentų judėjimo lyderių ir inicijavo korupcija įtariamo Konservatorijos rektoriaus pakeitimą. Iki karo vaikinas dirbo meno vadovu dviejuose restoranuose, apkeliavo daug Europos šalių, ir nerimauja, kad raketos gali subjauroti pamiltą Odesą.
„Mano sprendimas vykti mokytis į Odesą buvo teisingas, nemažai klasiokų, kurie priėmė rusišką pilietybę ir išvyko studijuoti į Maskvą, dabar to gailisi ir man pavydi“ – teigia S.Cema.
Krymas, anot S.Cemos, visada buvo labiau provinciškas už milijoninį Odesos miestą, kuris savo opera, teatrais, muziejais, senamiesčiu tapo kultūrinės inteligentijos traukos centru.
Užtat Kryme buvo daugiau karinių objektų, žmonės ten baikštesni, todėl Rusijos okupacijai 2014 m. niekas rimčiau ir nesipriešino.
Krymo kaimeliuose vanduo ir oras yra šiltesnis nei Odesoje, bet kambarių nuoma bei pramogos ten visada buvo pigesnės, ir todėl ilsėtis mėgo mažiau pasiturintys ukrainiečiai.
„Pirmą karo dieną aš iki Moldovos pasienio nuvežiau vieną dėstytoją su vaikais, kad jie galėtų išvykti į saugią Vakarų Europą, o tik po to ėmiau mąstyti: kas laukia manęs?“ – teigia S.Cema.
Vaikino mašinoje Moldovos pasienyje pasibaigė benzinas ir jo niekur nebuvo galima gauti. Supanikavusį S.Cemą nuramino ukrainiečiai kariai, padėję gauti degalų ir pareiškę, jog nebijotų grįžti į Odesą, nes to miesto priešai neužims.
Kariai paaiškino, jog Odesa yra labai gerai įtvirtinta, turi gerą priešlėktuvinę gynybą, o gynėjų ryžtas kovoti yra milžiniškas.
„Tai mane nuramino. Nenoriu, kad kurortiniu perlu vadinama Odesa atitektų barbariškas žudynes Ukrainoje rengiančiai Rusijai, o aš dar kartą turėčiau bėgti nuo okupantų“, – tvirtina dainininkas.
