Po kelias savaites skelbtų grasinimų Bamakas pirmadienį pareiškė, kad traukiasi iš 2014 metų susitarimų, ir pasmerkė Prancūzijos karių vykdomus „šiurkščius šalies suvereniteto pažeidimus“.
Pirmadienį paskelbtas sprendimas yra naujausias blogėjančių chuntos ir Prancūzijos santykių patvirtinimas.
Prancūzų Užsienio reikalų ministerijos atstovas reporteriams sakė, kad, Prancūzijos nuomone, „šis sprendimas yra nepateisintas“ ir kad Paryžius „absoliučiai protestuoja prieš bet kokius dvišalės teisinės struktūros pažeidimus“.
Minėti susitarimai sudarė pagrindą Prancūzijos intervencijai Malyje 2014 metais. Jie buvo pasirašyti praėjus metams po to, kai Prancūzija dislokavo Malyje didelį savo karių kontingentą, kad padėtų šalies ginkluotosioms pajėgoms sustabdyti džihadistų puolimą.
Tačiau vasarį Prancūzija nusprendė išvesti savo karius, po dviejų karinių perversmų Malyje pašlijus Paryžiaus santykiams su chunta, be kita ko, ir dėl jos suartėjimo su Kremliumi.
„Prancūzija tęs... savo karinio kontingento Malyje išvedimą pagal įsipareigojimus savo partnerėms“, – sakė ministerijos atstovas.
Prancūzų kariuomenė savo pareiškime pridūrė besilaikanti pozicijos, kad gynybos susitarimai galioja, „kol paskutinis prancūzų karys išvyks iš Malio teritorijos“.
Tuo metu diplomatai sakė, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba antradienį Rusijos prašymu už uždarų durų surengė sesiją dėl Malio.
Diplomatų teigimu, Malis šiai pasaulinei organizacijai skundėsi, kad prancūzų pajėgos esą daugybę kartų pažeidė šalies oro erdvę, o Rusija kaltino Paryžių skleidžiant melą apie Maskvą ir Bamaką.
Malis taip pat neseniai apkaltino prancūzų kariuomenę šnipinėjimu ir dėl „melagingų kaltinimų“ uždraudė du prancūzų transliuotojus.
„Smarkiai pablogėjęs“
Chuntos atstovas spaudai pulkininkas Abdoulaye Maiga pirmadienį sakė: „Malio Respublikos vyriausybė apgailestaudama konstatuoja, kad karinis bendradarbiavimas su Prancūzija jau kurį laiką yra smarkiai pablogėjęs.“
Jis taip pat paminėjo pernai birželį Prancūzijos priimtą sprendimą nutraukti bendras operacijas su Malio pajėgomis ir vasarį priimtą sprendimą išvesti iš Malio tūkstančius prancūzų karių.
Prancūzai jau pasitraukė iš priešakinių bazių Tesalite, Tombuktu ir Gosyje, bet dar turi pasitraukti iš Menakos ir Gao. „Pasitraukimas bus užbaigtas iki vasaros pabaigos“, – nurodė kariuomenė.
JT birželį turi spręsti, ar palikti Malyje savo 14 tūkst. karių ir policininkų misiją.
Po pirmo karinio perversmo Malyje, įvykusio 2020 metų rugpjūtį, Paryžiaus ir Bamako santykiai atvėso, nes chunta priešinosi tarptautiniam spaudimui nustatyti greito sugrįžimo prie demokratinio civilinio valdymo grafiką.
Iš pradžių kariškiai žadėjo atkurti civilių valdymą, bet neįvykdė ankstesnio įsipareigojimo Vakarų Afrikos šalių blokui ECOWAS surengti rinkimus šių metų vasarį, todėl regiono valstybės paskelbė sankcijų Bamakui.
Paryžius ir Vašingtonas, kuriems nepatinka režimo suartėjimas su Kremliumi, kaltina Bamaką įsileidus kovotojų iš Rusijos samdinių grupės „Wagner“, susijusios su Kremliumi.
Vyriausybė nekontroliuoja didelės dalies Malio teritorijos dėl 2012 metais prasidėjusio džihadistų sukilimo, taip pat išplitusio į kaimyninius Burkina Fasą ir Nigerį.
Konfliktas pareikalavo tūkstančių karių ir civilių gyvybių, privertė šimtus tūkstančių žmonių palikti savo namus.
