„Pasaulis vėl buvo atsidūręs ant katastrofos slenksčio, nes Rusijos kariuomenei Černobylio zona ir elektrinė buvo tarsi įprastas mūšio laukas, teritorija, kurioje net nebandyta rūpintis branduoline sauga“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją su Jungtinių Tautų atominės energetikos priežiūros tarnybos vadovu Rafaeliu Grossi.
„Nuo 1986 metų nė viena pasaulio valstybė nekėlė tokios didelės grėsmės Europos ir pasaulio branduoliniam saugumui kaip Rusija nuo vasario 24-osios“, – pridūrė jis, paminėdamas datą, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariuomenei pulti Ukrainą.
Tuo metu Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas R. Grossi, lankydamasis Černobylyje minint didžiausios pasaulyje branduolinės katastrofos 36-ąsias metines, žurnalistams teigė, kad jo darbas – užtikrinti, kad „karo tragedija nepadidėtų dėl branduolinės avarijos“.
Jis teigė, kad bus atliekamas „specialus darbas, skirtas atstatyti, atkurti visus ten esančius pajėgumus ir infrastruktūrą, kuri buvo sugadinta per pastarąsias kelias savaites“.
Vėliau, antradienį vakare, paskelbtame pareiškime V. Zelenskis teigė, kad Rusija leido raketas į Ukrainą tiesiai virš šalies branduolinių elektrinių.
„Ar jie mums grasina?“ – klausė jis.
Jis pridūrė, kad pamačius, kaip Rusijos kariai veikė Černobylio zonoje ir aplink pietinę Zaporižios atominę elektrinę, „niekas pasaulyje negali jaustis saugus“.
Rusijos pajėgos Černobylio atominės elektrinės kompleksą užėmė vasario 24-ąją, pačią pirmąją invazijos į Ukrainą dieną. Rusų kariai paėmė į nelaisvę kompleksą saugojusius ukrainiečius karius ir sulaikė jo civilius darbuotojus.
Ši okupacija tęsėsi iki kovo pabaigos ir kurstė nerimą visame pasaulyje dėl branduolinės taršos pavojaus.
Ukrainos pareigūnai sakė, kad Rusijos kariai galbūt buvo paveikti didelės spinduliuotės dozės, kai įsirengė apkasus ir blindažus „daugelyje vietų“, taip pat kėlė dulkių debesis savo šarvuotąja technika.
1986 metų balandžio 26 dieną Černobylio elektrinės 4-ajame bloke atliekant rizikingą saugos bandymą reaktorius tapo nevaldomas ir, smarkiai padidėjus jo galiai, sprogo, paskleisdamas didžiulį kiekį radioaktyvių teršalų. Šią avariją tuometė Sovietų Sąjungos valdžia iš pradžių mėgino nuslėpti.
Manoma, kad branduolinė katastrofa pareikalavo šimtų ar tūkstančių žmonių gyvybių, bet tikslus aukų skaičius tebėra ginčijamas.
