140 puslapių rašytiniame sprendime teisėja Jillian Mallon sakė, kad izoliavimo ir karantino procesas buvo vykdomas nesudarant sąlygų deramai atsižvelgti į asmenines aplinkybes.
Teisėja padarė išvadą, kad pati sistema buvo labai svarbi COVID-19 eliminavimo strategijos dalis, bet sakė, kad ją taikant nebuvo atsižvelgiama į ypatingus žmonių poreikius, todėl vyriausybė veikė „neteisėtai, nesaikingai ir pažeisdama Teisių įstatymą, deklaruojantį, kad visi Naujosios Zelandijos piliečiai turi teisę atvykti į Naująją Zelandiją“.
Skundą Aukštesniajam teismui Velingtone vasario mėnesį pateikė organizacija „Grounded Kiwis“, siekusi suvaržymų sušvelninimo.
Grupė tvirtina, kad iš užsienyje buvusių Naujosios Zelandijos piliečių buvo atimtos jų teisės, kad kai kuriuos jų traumavo nesėkmingi bandymai sugrįžti namo.
Skunde buvo akcentuojami nuo praėjusių metų rugsėjo 1-osios iki gruodžio 17-osios galioję suvaržymai.
Tuo laikotarpiu izoliacijai ir karantinui skirtų kambarių šalies viešbučiuose paklausa reikšmingai viršijo pasiūlą ir tai reiškė, kad tūkstančiai žmonių negavo vietų per loterija pagrįstą užsakymų sistemą.
Į „virtualias laukimo sales“ būdavo suvedami pasų numeriai ir kambarius gaudavo tik nedidelė dalis norinčiųjų.
Tarp pavyzdžių, pateiktų per teisminį vertinimą, buvo moters, kuri negalėjo sugrįžti namo palaidoti dėl ligos mirusio savo vienintelio sūnaus, atvejis.
Kita moteris negalėjo būti šalyje tuo metu, kai jos sūnus buvo gydomas nuo vėžio.
Reikalavimas izoliuotis ir karantinuotis visiems sugrįžtantiems Naujosios Zelandijos piliečiams buvo atšauktas kovo viduryje.
Karūnos prokurorė Aedeen Boadita-Cormican teisme gynė taikytą sistemą ir sakė, kad ji buvo sukurta kaip visiems Naujosios Zelandijos piliečiams namie ir užsienyje teisinga apsauga ypatingomis aplinkybėmis.
