Abi šalys gruodį susitarė, kad skandinavų valstybė išsinuomos 300 kalėjimo kamerų už 15 milijonų eurų (16 milijonų JAV dolerių) metinį mokestį.
„Dabar pasirašėme novatorišką susitarimą, kuris užtikrins didesnius pajėgumus mūsų perpildytuose kalėjimuose ir sumažins spaudimą mūsų kalėjimų pareigūnams“, – sakoma teisingumo ministro Nicko Haekkerupo pareiškime.
Nuo 2023 metų pradžios kaliniai bus siunčiami į kalėjimą Gilano mieste, esančiame maždaug už 50 kilometrų nuo sostinės Prištinos.
Atlikę bausmę užsieniečiai kaliniai bus deportuoti iš šalies.
„Šiuo susitarimu Danija taip pat siunčia aiškų signalą užsieniečiams iš trečiųjų šalių, kurie teismo sprendimu yra deportuojami, – sakė N. Haekkerupas. – Jūsų ateitis nėra Danijoje, todėl bausmės čia neatliksite.“
Iki 2020 metų iš Danijos turėjo būti deportuota maždaug 350 kalinių, atlikusių bausmę karalystės kalėjimuose.
Oficialiais duomenimis, kalinių skaičius Danijoje nuo 2015 metų išaugo beveik 20 proc. ir 2021 metų pradžioje siekė daugiau nei 4000, o įkalinimo įstaigų užpildymas viršijo 100 procentų.
Per tą patį laikotarpį kalėjimų apsaugos darbuotojų skaičius sumažėjo 18 procentų.
Tai jau ne pirmas kartas, kai vieną griežčiausių pozicijų dėl imigracijos Europoje užimanti Danija planuoja perkelti užsieniečių reikalų tvarkymą už Europos Sąjungos sienų.
Birželio mėnesį šalis priėmė įstatymą, leidžiantį už Europos ribų atidaryti prieglobsčio prašytojų priėmimo centrus, kuriuose prašytojai gyventų, kol nagrinėjami jų prašymai.
