Dabar R. Golobas turėtų tapti naujuoju Slovėnijos ministru pirmininku, kai nedidelė žaliųjų partija, kurios vairą jis perėmė, surinko daugiau nei trečdalį balsų sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose, suduodama naujausią smūgį dešiniajam populizmui Europoje.
Duomenys, gauti suskaičiavus beveik visus balsus, rodo, kad R. Golobo opozicinis liberalų ir žaliųjų „Laisvės judėjimas“ (GS) surinko 34,5 proc. balsų ir gerokai aplenkė premjero Janezo Janšos konservatyvią Slovėnijos demokratinę partiją (SDS), gavusią 23,5 proc. balsų.
Charizmatiškam 55 metų elektros inžinieriui kelią į aukščiausią valdžios postą šioje maždaug 2 mln. gyventojų turinčioje Alpių valstybėje nutiesė visuomenės pyktis dėl J. Janšos vyriausybės vykdytų pilietinių laisvių suvaržymų.
„Mūsų tikslas pasiektas: pergalė, kuri leis mums sugrąžinti šaliai laisvę“, – sakė R. Golobas džiūgaujantiems šalininkams per tiesioginę transliaciją iš savo namų, kur izoliuojasi po teigiamo COVID-19 testo.
„Normalios padėties“ atkūrimas
R. Golobą, nesunkiai atpažįstamą dėl neatskiriama jo įvaizdžio dalimi tapusių pečius siekiančių garbanotų plaukų – šukuosenos, kurią nešioja nuo jaunystės, galima laikyti politikos naujoku.
Per rinkimų kampaniją jis važinėjo po šalį autobusu, o R. Golobo komanda skelbė jo žinutes ir politinę reklamą socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“.
Jis atsisakė naudotis „Twitter“, „kad išvengtų pagundos“ skubant parašyti kažką neapgalvoto.
R. Golobas žadėjo pergalės atveju atkurti Slovėnijoje „normalią padėtį“, o rinkimus vadino „referendumu dėl demokratijos“.
Per trečią J. Janšos kadenciją dešimtys tūkstančių protestuotojų reguliariai rinkdavosi į mitingus, kaltindami premjerą, kad šis, pasinaudodamas koronaviruso pandemija, kėsinasi į žiniasklaidos bei teismų laisvę ir griauna teisinės valstybės pamatus.
J. Janša, nacionalisto Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano sąjungininkas ir JAV eksprezidento Donaldo Trumpo gerbėjas, taip pat pykosi su Briuseliu dėl žiniasklaidos laisvės ir teisinės valstybės klausimų.
R. Golobas naujienų agentūrai AFP sakė, jog nori, kad šalis „sugrįžtų“ prie provakarietiško kurso.
Laimėjęs Fulbrighto stipendiją, R. Golobas atliko podoktorantūros stažuotę Džordžijos technologijų universitete, o vėliau dirbo Slovėnijos ekonomikos ministerijos valstybės sekretoriumi, atsakingu už energetiką.
2002 metais trijų vaikų tėvas įkūrė savo energetikos bendrovę ir po virtinės susijungimų tapo saulės energetiką skatinančios įmonės „GEN-I“ vadovu.
Tačiau praėjusiais metais, kai vyriausybė padidino savo akcijų paketą ir tapo pagrindine „GEN-I“ akcininke, R. Golobas nebuvo vėl paskirtas į šias pareigas.
Patirties stygius
Nors nuo 2014-ųjų neužsiėmė aktyvia politine veikla, šių metų sausį R. Golobas perėmė Žaliųjų partijos vairą ir pakeitė jos pavadinimą į „Laisvės judėjimą“.
Apžvalgininkai atkreipia dėmesį į R. Golobo patirties stygių, tačiau sako, kad jis galėtų suvienyti jėgas su labiau patyrusiais socialdemokratais.
„Tai tarsi įmonė, kuri staiga išauga“, – naujienų agentūrai AFP sakė politologas Miha Kovačas.
„Ji neturi nei infrastruktūros, nei praktinių žinių, nei žmonių, mokančių dirbti parlamento organuose“, – sakė jis.
Liublianos universiteto profesorius Vlado Miheljakas sakė prognozuojantis, kad R. Golobas „sugebės įveikti slalomą tarp skirtingų ego ir siaurų aistrų“.
„R. Golobas sugeba mokytis“, – sakė jis AFP prieš rinkimus.
Per rinkimų kampaniją R. Golobas vengė asmeniškai užsipulti savo oponentus.
Tuo metu SDS aršiai pliekė R. Golobą, pavyzdžiui, akcentuodama jo didelį atlyginimą. Tai paskatino jį paskelbti savo 2020 metų mokesčių deklaraciją, iš kurios matyti, kad jo metinis grynasis darbo užmokestis sudaro 196 tūkst. eurų.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis Slovėnijoje 2021 metais sudarė 1 270 eurų.
