53 metų J. O. Hernandezui, kurio prezidentavimą 2014–2022 metais lydėjo kaltinimai korupcija, gresia likusį gyvenimą praleisti kalėjime, jei bus pripažintas kaltu.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip eksprezidentas Kovos su narkotikais valdybos lėktuvu iš oro pajėgų bazės Tegusigalpoje buvo išskraidintas į Jungtines Valstijas, kur turi būti suimtas Niujorke.
J. O. Hernandezas kaltinamas tuo, kad nuo 2004 metų padėjo per Hondūrą į Jungtines Valstijas neteisėtai įvežti apie 500 t kokaino – daugiausia iš Kolumbijos ir Venesuelos.
Mainais jis gavo „milijonus dolerių kyšių... iš įvairių narkotikų kontrabanda užsiimančių nusikalstamų organizacijų Hondūre, Meksikoje ir kitose vietose“, rašoma JAV ambasados dokumente.
Niujorko prokurorų parengtame kaltinamajame akte J. O. Hernandezas kaltinamas trimis nusikaltimais, susijusiais su narkotikais ir ginklais.
„J. O. Hernandezas piktnaudžiavo savo, kaip Hondūro prezidento, padėtimi, siekdamas valdyti šalį kaip narkovalstybę“, – žurnalistams sakė JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas.
Nepraėjus nė trims savaitėms po to, kai J. O. Hernandezas po rinkimų paliko prezidento postą, Vašingtono prašymu buvo išduotas jo arešto orderis. Vasario 15 dieną jis pasidavė policijai.
Nuo tada eksprezidentas buvo laikomas policijos specialiųjų pajėgų kalėjime sostinėje Tegusigalpoje.
Eidamas prezidento pareigas J. O. Hernandezas vaizdavo save kaip JAV karo su narkotikais sąjungininką ir padėjo išduoti kelis narkotikų baronus.
Vašingtonas netgi parėmė jo perrinkimą 2017 metais, nors Hondūro konstitucija draudžia prezidentus rinkti antrai kadencijai, be to, būta kaltinimų dėl balsų klastojimo.
Tačiau vėliau keli narkotikų prekeiviai JAV prokurorams paliudijo, kad mokėjo kyšius žmonėms iš prezidento artimos aplinkos. Jam pasitraukus iš pareigų JAV kovos su narkotikais pareigūnai ėmėsi veiksmų dėl J. O. Hernandezo.
„Narkovalstybė“
JAV prokurorai teigia, kad buvęs prezidentas pavertė Hondūrą narkovalstybe, įtraukdamas kariuomenę, policiją ir civilius į neteisėtą narkotikų gabenimą į Jungtines Valstijas.
Įtariama, kad jis gavo milijonus dolerių iš įvairių narkotikų kontrabanda užsiimančių nusikalstamų organizacijų, įskaitant buvusį Meksikos Sinaloa kartelio vadeivą Joaquiną Guzmaną, pravarde „El Chapo“ („Neūžauga“).
Mainais narkotikų prekeiviams Hondūre „buvo leista veikti praktiškai nebaudžiamai“, sakė M. Garlandas.
Įtariamas J. O. Hernandezo bendrininkas Geovanny Fuentesas Ramirezas vasario mėnesį Jungtinėse Valstijose buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už tai, kad padedamas buvusio prezidento neteisėtai įvežė į JAV tonas kokaino. Jam taip pat buvo skirta 151,7 mln. dolerių bauda.
Eksprezidento brolis, buvęs Hondūro kongresmenas Tony Hernandezas, pernai kovą Jungtinėse Valstijose taip pat buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už prekybą narkotikais. Per T. Hernandezo teismą jo brolius buvo įvardytas kaip jo bendrininkas.
Šį mėnesį teisėjas leido išduoti Jungtinėms Valstijoms buvusį nacionalinės policijos vadovą Juaną Carlosą Bonillą, kuris kaltinamas prisidėjęs prie neteisėto narkotikų gabenimo į JAV.
Buvęs prezidentas, kuris pagal savo inicialus Hondūre dažnai vadinamas tiesiog JOH, griežtai neigia visus kaltinimus.
J. O. Hernandezas postą paliko sausio 27 dieną, kai pirmąja šalies prezidente moterimi buvo prisaikdinta kairiųjų pažiūrų Xiomara Castro.
Kovo 28 dieną 15 narių turintis Hondūro Aukščiausiasis Teismas uždegė žalią šviesą išduoti J. O. Hernandezą Jungtinėms Valstijoms. Visi šio teismo teisėjai buvo paskirti J. O. Hernandezo pirmos kadencijos metu.
Eksprezidento šeima išplatintame pareiškime tikino, kad jis „nekaltas“. Anot artimųjų, J. O. Hernandezas tapo „narkotikų prekeivių, kuriuos pats išdavė arba privertė bėgti į Jungtines Valstijas, keršto auka“.
Tie asmenys melavo apie J. O. Hernandezą siekdami, kad būtų sutrumpintos jų pačių bausmės, teigė šeima.
