Toks raginimas tapo itin neįprastu įsikišimu į ES valstybės narės vidaus politiką.
Sekmadienį vyksiantis antrasis rinkimų turas mums yra „ne tokie rinkimai kaip kiti“, parašė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Portugalijos ministras pirmininkas Antonio Costa ir Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas dienraštyje „Le Monde“ paskelbtame straipsnyje.
Pasak jų, Prancūzijos laukia „pasirinkimas tarp demokratinio kandidato... ir kraštutinių dešiniųjų kandidatės, atvirai besijungiančios prie tų, kurie kėsinasi į mūsų laisvę ir demokratiją“.
Trys lyderiai išreiškė viltį, jog prancūzai pasirinks Prancūziją, kuri būtų „demokratijos švyturys“.
„Būtent tokia Prancūzija bus įrašyta balsalapyje balandžio 24 dieną“, – pažymėjo jie.
Anot straipsnio autorių, Europos populistai ir ultradešinieji atsigręžė į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kaip į „ideologinį bei politinį modelį, antrindami jo nacionalistiniams teiginiams“.
M. Le Pen 2017 metais Kremliuje susitiko su V. Putinu ir pritarė 2014-aisiais Rusijos įvykdytai Krymo aneksijai, o jos partija paėmė paskolą iš Rusijos ir Čekijos banko.
Vėliau M. Le Pen pakeitė toną ir pasmerkė invaziją – šią poziciją ji pakartojo ir per trečiadienio vakarą vykusius televizijos debatus su E. Macronu.
Tačiau Vokietijos, Ispanijos ir Portugalijos lyderiai pabrėžė: „Mes neturėtume to pamiršti, net jei šie politikai dabar bando atsiriboti nuo agresorės Rusijos.“
