Pastaroji pavardė aidėjo per karą Sirijoje, kur jis atliko vieną ryškiausių vaidmenų. A.Dvornikovo pajėgos Sirijoje buvo atsakingos už daugybę smurto atvejų prieš civilius bei dažnai sulaukdavo kaltinimų nusikaltimais žmogiškumui.
Senosios mokyklos atstovu vadinamas generolas dar apibrėžiamas kaip „kraujo ir žemės nacionalistu“. Ši sąvoka išgarsėjo per Antrąjį pasaulinį karą ir buvo taikoma nacistinės Vokietijos idealogijai apibrėžti. Ji susijusi ir su Vokietijos „Lebensraum“ konceptu, kurį apibrėžia tikėjimas, kad Vokietijai buvo būtina plėstis į Rytų Europą, kur būtų užkariautos bei pakeistos baltų ir slavų tautos.
A.Dvornikovas yra išėjęs sovietų kariuomenės doktrinas, kurios civilių ar civilių objektų naikinimą laiko priemonė įgyti pranašumą karo lauke, rašo „The Guardian“.
A.Dvornikovas karjerą kariuomenėje pradėjo nuo 1982 metų, kai tapo būrio vadu. Jis yra kariavęs per antrąjį karą Čečėnijoje, vėliau užėmė keletą aukščiausių pozicijų, kol jam buvo patikėta vadovauti Rusijos pajėgoms Sirijoje.
Po antrojo karo Čečėnijoje Groznas liko griuvėsiais.
Smūgiai į civilius – ne problema
A.Dvornikovui komandą V.Putinas davė 2015 metų rugsėjį – skubios misijos tikslas buvo stabilizuoti rusams palankią Sirijos režimo situaciją. Tuomet Teheranas ir Maskva buvo įsibaiminę, kad valdžią gali perimti opozicija.
Į karą Ukrainoje A.Dvornikovas įsitraukia, kai Rusija ruošiasi dideliam ir labiau sutelktam puolimui, skirtam kontroliuoti Donbaso regioną.
Sirijoje A.Dvornikovas greitai šalia šiaurės vakarų pakrantės įrengė oro bazę, iš kurios bombonešiai naikino Idlibo provincijos miestus ir kaimus. Antrasis pagal svarbą Sirijos miestas Alepas, manoma, krito būtent dėl Rusijos oro puolimo, kuris buvo vykdomas iš Hmeimimo bazės. Rusijos oro pajėgos pakartotinai taikėsi į ligonines, mokyklas, maisto gaminimo cechus ir kitus civilių gyvenimui būtiniausius objektus.
A.Dvornikovas greitai įdiegė priešlėktuvines baterijas, kurios Rusijai ir Sirijos režimui suteikė oro erdvės kontrolę virš Idlibo. Paskutinius penkerius karo metus šiame regione bombardavimas vyko be perstojo ir jokio pasigailėjimo.
Virš Ukrainos jau numušta keletas reaktyvinių lėktuvų pilotų, kurie yra dalyvavę ir Sirijos kare.
Gavo herojaus medalį
A.Dvornikovas buvo atsakingas ir už Rusijos kampaniją prieš Islamo valstybę (IV) Sirijos rytuose. Rusijos propaganda tuomet bandė sudaryti įspūdį, kad rusai abejose šalies pusėse kovoja prieš vieną ir tą patį priešą.
V.Putinas į Sirijos karą įsitraukė pasitelkęs pretekstą, neva kovoja prieš šalį apsupusius teroristus. Tačiau pirmoji Rusijos oro ataka buvo nutaikyta ne į IV ar į antrąją džihadistų grupuotę „Jabhat al-Nusra“, kurie veikė Idlibe – smūgiai buvo režimo opozicijos grupėms, kurios jau buvo gerokai susilpninusios Basharo Al-Assado pajėgas itin svarbiuose regionuose.
Rusijos įsikišimas karo kryptį pasuko B.Al-Assado naudai. Rusija neigė, kad tyčia taikosi į civilinę infrastruktūrą, taip mėginant terorizuoti žmones ir privesti juos paklusti. Rusijos ir Sirijos režimo karo naratyvas taip pat buvo naudingas B.Al-Assadui – tuomet teigta, kad prieš B.Al-Assadą kovoja ne sukilėliai, o džihadistai.
V.Putinas Rusijos karinę kampaniją Sirijoje laikė pergale. A.Dvnornikovui buvo įteiktas Rusijos herojaus medalis – tai vienas didžiausių apdovanojimų šalyje. Rusija Sirijos kare prarado labai mažai oro pajėgų ar pėstininkų bei visą laiką sugebėjo išlaikyti savo viršenybę.
Iššūkiai Ukrainoje – gerokai kitokie
Nuo 2016 metų Rusijos pietinei kariuomenei sričiai vadovavęs A.Dvornikovas dabar susiduria su gerokai kitokiais iššūkiais nei teko anksčiau.
Rusijos pajėgos Ukrainoje nekontroliuoja oro erdvės, o situacija ant žemės – irgi sudėtinga.
Rusijos kariuomenė patyrė didelių netekčių, kurias sukėlė gera moderni ukrainiečių ginkluotė, kokia Sirijos sukilėliams nebuvo prieinama.
A.Dvornikovui taip pat bus svarbu kovoti ir su neįtikėtinai dideliu informaciniu srautu iš karo zonos, kuris paneigia Rusijos pareiškimus apie sėkmingas atakas.
Sirijos karas buvo laikomas geriausiai chronologiškai aprašytu konfliktu modernių laikų istorijoje, tačiau tai nė iš tolo neprimena visko, ką Ukrainoje atnešė skaitmeninės technologijos ir išmanieji telefonai.
Rusijos pajėgos jau kurį laiką naudojo panašią taktiką tam tikrose Ukrainos dalyse – pavyzdžiui atakuojant Mariupolį, kuris praktiškai visas sugriautas ar taikantis į didžiausius miestus, kur raketos tikslingai skriejo į civilius objektus.
