Šis rodiklis – gerokai mažesnis nei per ankstesnius Prancūzijos prezidento rinkimus 2017-aisiais. Kita vertus, analitikai prognozavo, kad aktyvumas balsavime, kuriame dabartinis šalies vadovas Emmanuelis Macronas siekia antros penkerių metų kadencijos, gali būti mažiausias nuo 2002 metų, kai pirmąjį rinkimų turą boikotavo 28,4 proc. rinkėjų.
Šįkart rinkėjų aktyvumas – 4,4 procentinio punkto mažesnis nei per 2017 metų rinkimus, kai E. Macronas pakeitė Prancūzijos politinį kraštovaizdį, išstumdamas tradicines kairiųjų ir dešiniųjų partijas bei pateikdamas ambicingą reformistinę platformą.
Jis pateko į antrąjį turą kartu su kraštutinių dešiniųjų lydere Marine Le Pen, kuriai apklausos vėl prognozuoja antrąjį turą ir kuri per pastarąją savaitę smarkiai šoktelėjo visuomenės nuomonių apklausose.
Tačiau rinkėjų aktyvumas šiame etape – gerokai didesnis nei per 2002-ųjų prezidento rinkimus (58,5 proc.), kai Marine tėvas Jeanas-Marie Le Penas paneigė apklausas, aplenkė socialistų premjerą Lionelį Jospiną ir pateko į antrąjį turą kartu su tuometiniu prezidentu Jacquesuą Chiracu. Pastarasis antrai kadencijai buvo perrinktas triuškinama balsų persvara.
Apklausos rodo, kad šiemet pakartojus E. Macrono ir M. Le Pen varžybas, jos būtų daug aršesnės, o tai atitinka pastarųjų metų Prancūzijos rinkėjų polinkį į dešinę.
Rinkimų apylinkės užsidarys 20 val. Paryžiaus laiku (21 val. Lietuvos laiku), apytikriai tuo metu laukiama pirminių rezultatų prognozių.
Rinkimuose, po kurių balandžio 24-ąją įvyks antrasis rinkimų turas, užregistruota apie 48,7 mln. rinkėjų.
