Teri kalno tarptautinė laboratorija buvo pastatyta tirti, kokių padarinių sukeltų radioaktyvių atliekų laidojimas molyje, slūgsančiame 300 metrų gylyje netoli Sen Ursano, šiaurės vakariniame Juros regione.
Ši požeminė laboratorija apima 1,2 km tunelių. Tuneliuose įrengtose apie 5 m aukščio nišose imituojamos įvairios saugojimo sąlygos. Jos laikomi nedideli kiekiai radioaktyvių medžiagų stebimi tūkstančiais jutiklių.
Jau įvykdyta daugiau kaip 170 eksperimentų, imituojančių šio proceso įvairias stadijas – atliekų perkėlimą, tunelių sandarų uždarymą ir stebėseną. Taip pat buvo stengiamasi imituoti visus įmanomus fizinius ir cheminius poveikius.
Pasak ekspertų, turi praeiti 200 tūkst. metų, kol daugumos toksiškų atliekų radioaktyvumas sumažėja iki gamtinio lygio.
Laboratorijos vadovas geologas Christophe'as Nussbaumas sakė, kad mokslininkai nori išsiaiškinti, kokie padariniai gali pasireikšti „saugykloje, kuri turi gyvuoti mažiausiai 1 mln. metų“.
Tai „yra trukmė, kurios mums reikia užtikrinti saugiam laidojimui“, sakė jis ir pridūrė, kad rezultatai iki šiol buvo „teigiami“.
Nustatytos potencialios vietos
Tokioms radioaktyvių atliekų saugykloms įrengti buvo rasto trys galimos vietos šalies šiaurės rytuose, netoli sienos su Vokietija.
Šveicarijos branduolinių jėgainių operatorės tikisi, kad parankiausias variantas bus pasirinktas rugsėjį.
Šveicarijos vyriausybė galutinį sprendimą tikriausiai priims ne anksčiau kaip 2029 metais, bet mažai tikėtina, kad paskutinis žodis šiuo klausimus bus ištartas per referendumą, organizuotą remiantis šalį garsinančia tiesioginės demokratijos sistema.
Nors procesas atrodo ilgai besitęsiantis, ekologinių aktyvistų organizacija „Greenpeace“ teigia, kad Šveicarija veikia pernelyg skubotai.
„Yra daugybė techninių klausimų, kurie dar nėra išspręsti“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Greenpeace“ branduolinių reikalų programai vadovaujantis Florianas Kasseris.
Pasak jo, dar neaišku, ar sukurtos sistemos gali „garantuoti, kad po 100, 1 000 ar 100 000 metų neįvyks radioaktyvus nuotėkis“.
„Statome vežimą prieš arklį, nes daug klausimų tebėra neišspręsti, o mes jau ieškome vietų“ atliekoms saugoti, pridūrė F. Kassianas.
Aktyvistas pridūrė, kad Šveicarijai taip pat reikėtų apsvarstyti, kaip būtų užtikrinta, kad atliekų laidojimo vietos nebūtų užmirštos per ilgą laiką ir kad po daugelio šimtmečių gyvensiantys žmonės žinotų apie pavojų.
Šveicarijos atominėse elektrinėse branduolinių atliekų susidaro jau ilgiau kaip 50 tūkst. metų.
Iki šiol už jas buvo atsakingas Nacionalinis radioaktyvių atliekų šalinimo kooperatyvas (NAGRA). įkurtas 1972 metais jėgainių operatorių bendrai su valstybe.
Tačiau dabar atliekos laikomos „tarpinėje saugykloje“ Viurenlingene, maždaug už 15 km Vokietijos sienos.
Šimtmečio projektas
Šveicarija tikisi prisidėti prie šalių, turinčių galimybę atliekas laidoti giliai žemėje, elitinio klubo.
Iki šiol tokia saugyklą yra įsirengusi tik Suomija, iškirtusi tunelius giliuose granito kloduose. Sausį Švedija taip pat pritarė panaudoto branduolinio kuro saugyklos granite įrengimo projektui.
Prancūzijoje veikia projektas „Cigeo“, vadovaujamas Nacionalinės radioaktyvių atliekų valdymo agentūros (ANDRA). Jo specialistai planuoja atliekas laidoti giliuose molio sluoksniuose.
„Laukiame visuomeninės tarnybos pranešimo, bet kol kas pateiksime prašymą išduoti leidimą statyboms“, – per vizitą Teri kalno laboratorijoje sakė ANDRA atstovė Emilie Grandidier.
Po 2011 metų Japonijoje įvykusios Fukušimos atominės jėgainės avarijos Šveicarija nusprendė palaipsniui atsisakyti branduolinės energijos. Nuspręsta, kad šalies reaktoriai galės veikti, kol jie išliks saugūs, bet naujų nebus statoma.
Planuojama, kad reikės rasti vietos saugoti 83 tūkst. kubinių metrų radioaktyvių atliekų, įskaitant kai kurias itin radioaktyvias medžiagas.
Šis kiekis turėtų susikaupti per Becnau, Giosgeno ir Leibštato atominių elektrinių 60 metų veiklos laikotarpį, taip pat per 47 metus trukusį Miūlebergo jėgainės eksploatavimą iki jos uždarymo 2019 metais.
Branduolinės atliekos į požeminę saugyklą turėtų būti pradėtos gabenti iki 2060 metų.
„Tai šimtmečio projektas – 50 metų vykdėme mokslinius tyrimus, o dabar turime 50 metų gauti leidimą projektui ir jį realizuoti“, – sakė NAGRA atstovas Felixas Glauseris.
Stebėsenos laikotarpis tęsis kelis dešimtmečius, o kažkuriuo metu ateinančiame šimtmetyje saugykla bus aklinai uždaryta.
