JT Generalinė Asamblėja Niujorke didele balsų persvara nubalsavo už tai, kad Maskva nebespręstų dėl kitų valstybių žmogaus teisių padėties po to, kai pati buvo apkaltinta karo nusikaltimais per šešias savaites trunkančią invaziją Ukrainoje.
Rusija pasitraukė iš ŽTT iš karto po to, kai buvo sustabdyta jos narystė.
Pasaulį sukrėtė įrodymai apie civilių žudynes Bučoje ir kituose Kijevo apylinkių miestuose. Ukraina dėl žūčių kaltina Rusijos karius. Maskva neigia bet kokias civilių žudynes.
2006 metais įsteigtą ŽTT sudaro 47 valstybės narės, kurias renka Generalinė Asamblėja. Taryba propaguoja ir gina visas žmogaus teises visame pasaulyje, o narystė reiškia atsakomybę laikytis aukštų standartų.
Vienintelė šalis, kurios narystė anksčiau buvo sustabdyta, buvo Libija 2011 metais.
Niujorke 93 šalys balsavo už Rusijos narystės sustabdymą, 24 šalys buvo prieš, taigi, už balsavo gerokai daugiau nei reikalinga dviejų trečdalių dauguma. 58 šalys susilaikė.
„Privilegija, o ne teisė“
Rusijos ambasadorius prie JT Ženevoje Genadijus Gatilovas pareiškė, kad sustabdymas buvo „neteisėtas ir politiškai motyvuotas žingsnis“ ir kad Maskva bet kuriuo atveju „sąmoningai priėmė sprendimą pasitraukti iš anksto“.
Ketvirtadienio balsavimas, „kurį lėmė įžūli ir neprincipinga Vakarų šalių pozicija... diskredituoja ŽTT, daro nepataisomą žalą jos reputacijai ir kenkia jos patikimumui“, – sakė jis.
Tačiau didžiųjų Vakarų valstybių ambasadoriai ir misijos Ženevoje prieštaravo tokiam Rusijos požiūriui.
JAV atstovė Sheba Crocker sakė, kad dėl Rusijos „civilių gyventojų žudynių ir bandymo sugriauti pasaulio tvarką jos dalyvavimas JT ŽTT tapo farsu ir pakenkė JT patikimumui. Rusija pasitraukė iš ŽTT; ji turi dabar pat pasitraukti ir iš Ukrainos“.
Jungtinės Karalystės atstovas Simonas Manley sakė, kad narystė Taryboje yra „privilegija, o ne teisė“ ir kad jos nariai turi laikytis aukščiausių standartų.
Vokietijos misija tiesiog pareiškė, kad Rusijos „šiurkštūs ir sistemingi žmogaus teisių pažeidimai nesuderinami su naryste JT ŽTT“.
Kasmet renkama trečdalis tarybos narių, o šalys gali dirbti tik dvi trejų metų kadencijas iš eilės. Jos nariai proporcingai pasiskirstę pagal penkis geografinius regionus.
Rusija ir Ukraina buvo išrinktos į tarybą kaip dvi Rytų Europos valstybės, kurios turėjo dirbti 2021–2023 metais. Pasitraukus Rusijai, bus surengti rinkimai į jos vietą.
Kita bus Kinija?
Kai kurios nevyriausybinės organizacijos kaltina regionines grupes, kad jos, pateikdamos tiek pat kandidatų, kiek yra laisvų vietų, pakreipia rinkimus savo naudai.
Nevyriausybinės organizacijos „UN Watch“, stebinčios JT veiklą, vykdomasis direktorius Hillelas Neueris anksčiau yra sakęs, kad rinkimų procesas buvo sukurtas siekiant pašalinti didžiausius pasaulio žmogaus teisių pažeidėjus, tačiau paprastai atsitinka taip, kad priespaudos režimai įgyja tarptautinį teisėtumą.
NVO agitavo už Rusijos pašalinimą iš Tarybos ir teigė, kad nuo šiol sieks, jog ir kitos narės, kaltinamos žmogaus teisių pažeidimais, būtų šalinamos iš ŽTT.
„Kitos šalys mūsų sąraše: Kinija – milijonas musulmonų stovyklose; Kuba – tironija; Eritrėja – vergų darbas; Libija – migrantų kankinimas; Mauritanija – vergija; Pakistanas – teroristų priėmimas; Venesuela – valstybės žlugimas“, – sakė H. Neueris.
Tačiau kampanijos už uigūrus dalyvis Rushanas Abbasas teigė AFP, kad Rusijos pašalinimas neskatins balsavimo dėl Kinijos narystės sustabdymo. Pasak jo, skirtingai nuo Rusijos, per daug šalių gauna ekonominės „naudos iš Kinijos“.
