Sprendimas priimtas 93 šalims balsavus „už“, 24 – „prieš“, ir dar 58 susilaikius. Iš viso Asamblėjai priklauso 193 valstybės
Tai antras atvejis, kai sustabdoma šalies narystė JT Žmogaus teisių taryboje. 2011 metais buvo sustabdyta Libijos narystė.
Tokie sprendimai priimami dviejų trečdalių balsavimo metu buvusių ir balsavusių Asamblėjos narių balsų dauguma.
Tarp šalių, balsavusių prieš Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje sustabdymą, buvo Kinija, Maskvos sąjungininkė, kuri lig šiol susilaikė nuo invazijos pasmerkimo. Taip pat, be kitų, prieš buvo Iranas, Kazachstanas ir Kuba, Baltarusija, Sirija ir pati Rusija.
Nepaisant Maskvos spaudimo balsuoti „prieš“, kelios Afrikos šalys, pavyzdžiui, Pietų Afrika ir Senegalas, susilaikė. Be kita ko, susilaikė Brazilija, Meksika ir Indija.
Ukraina dėkoja už sprendimą
Ukraina ketvirtadienį pareiškė esanti „dėkinga“ už sprendimą suspenduoti Rusijos narystę JT Žmogaus teisių taryboje, sakydama, kad „karo nusikaltėliams“ neturėtų būti atstovaujama šioje institucijoje.
„Karo nusikaltėliams nėra vietos žmogaus teises ginančiose JT organizacijose, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. – Dėkoju visoms valstybėms narėms, kurios palaikė atitinkamą JTGA (Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos) rezoliuciją ir užėmė teisingą poziciją istorijoje.“
Rusijos užsienio reikalų ministerija sako laikanti sprendimą „neteisėtu“.
Rusija mano, kad JT Generalinėje Asamblėjoje įvykęs balsavimas dėl jos narystės Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje sustabdymo yra „neteisėtas ir politiškai motyvuotas, juo siekiama demonstratyviai nubausti suverenią JT valstybę narę, kuri vykdo nepriklausomą vidaus ir užsienio politiką“, pareiškė URM.
Rusija savo ruožtu sakė apgailestaujanti dėl tokio JT Generalinės Asamblėjos sprendimo, bet žadėjo ginti savo interesus.
„Mums dėl to gaila, – britų kanalui „Sky News“ sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Mes ir toliau ginsime savo interesus visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis.“
Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė pirmadienį paskelbė, kad planuoja siekti Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje sustabdymo, iškilus įrodymams, kad rusų pajėgos Ukrainos Bučos miestelyje vykdė masines egzekucijas.
„Dėl vaizdų iš Bučos ir nuniokojimo visoje Ukrainoje dabar turime savo žodžius paremti veiksmais“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sakė JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield.
„Negalime leisti toliau dalyvauti [Taryboje] šaliai narei, griaunančiai visus mums brangius principus, – sakė ji. – Rusija neturėtų turėti įtakingos pozicijos šioje institucijoje, o mes neturėtume leisti Rusijai savo vieta Taryboje naudotis kaip propagandos įrankiu ir sakyti, kad jie... rūpinasi žmogaus teisėmis.“
„Atsižvelgus į svarius karo nusikaltimų įrodymus, įskaitant pranešimus apie masines kapavietes ir baisias skerdynes Bučoje, Rusija negali likti JT Žmogaus teisių tarybos nare. Rusijos narystė turi būti sustabdyta“, – sakė JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.
JAV teigia, kad ši bausmė – Rusijos narystės Ženevoje įsikūrusioje organizacijoje, kuri yra pagrindinė JT žmogaus teisių stebėtoja, sustabdymas – yra daugiau nei simbolinė ir iš tikrųjų sustiprina Rusijos izoliaciją po vasario 24 dieną Ukrainoje pradėto karo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat ragino pašalinti Rusiją iš JT Saugumo Tarybos, „kad ji negalėtų blokuoti sprendimų dėl savo pačios agresijos, savo pačios karo“.
Tačiau Vašingtonas yra pripažinęs, kad dėl Rusijos pozicijos Saugumo Taryboje, kurioje ji turi veto teisę, mažai kas įmanoma padaryti.
Nepriklausomi tarptautiniai žurnalistai savaitgalį iš Rusijos kariuomenės atkovotame Bučos miestelyje netoli Kijevo matė lavonų civiliais drabužiais. Kai kurie šių nužudytų žmonių buvo surištomis rankomis.
JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet sakė, kad vaizdai iš Bučos kelia „rimtų klausimų apie galimus karo nusikaltimus“.
Maskva neigia savo atsakomybę, teigdama, kad šie vaizdai yra suklastoti arba kad žmonės žuvo, kuomet rusų kariuomenė jau buvo išvesta.
Tačiau kovo viduryje (prieš Rusijos pasitraukimą) padarytose ir neseniai paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovinėse nuotraukose matyti, kad dalis lavonų guli tose pačiose vietose, kur palaikus vėliau rado Ukrainos kariškiai ir pamatė žurnalistai.
JT Žmogaus teisių taryba įkurta 2006 metais. Ją sudaro 47 valstybės narės, kurias išrenka JT Generalinė Asamblėja.
